Saugojo Baltijos valstybes

Neseniai Estijos žiniasklaidoje pasirodė straipsnis apie 1918 m. gruodžio 5 d. netoli Talino nuskendusį Didžiosios Britanijos lengvąjį kreiserį „HMS Cassandra“.

Šio karinio laivo misija buvo remti naujai įkurtų Baltijos valstybių Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę. Ji 1918 m. buvo trapi, nes šalia buvo Rusija, kuri jau spėjo virsti iš carinės imperijos į bolševikinę ir dar gerokai pakrikusią valstybę.

Vakarų šalių laivai plaukė į Estiją, Latviją, tačiau negalėjo atplaukti į Lietuvą, nes ši uosto neturėjo. Po I pasaulinio karo Klaipėdos kraštas ir uostas buvo zona, kurią pagal Antantės šalių susitarimą administravo Prancūzija.

Vakarų Europos karo laivai į šią prancūzų administruojamą zoną galėjo atplaukti, bet didelio intereso nebuvo, išskyrus pačius prancūzus. Klaipėda buvo niekuo neišsiskirianti buvusios Prūsijos provincija, netgi jos pakraštys, kuris per karą buvo gerokai apleistas.

Visai kitaip Klaipėda atrodė jau po 1923 m. sukilimo, kai ji, o po kurio laiko ir uostas, buvo prijungti prie Lietuvos. Vakarų Europos šalims atsidarė vartai laivais atplaukti į Klaipėdą, per ją išvysti tai, kas yra Lietuva – trečioji nedidelė nepriklausomybę paskelbusi šalis prie Baltijos jūros.

Kaimynai: Latvijos karo laivai „Ronis“ ir „Virsaitis“ Klaipėdos uoste apie 1930 m. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Prancūzų ir vokiečių laivai

1923 m. sausio viduryje, kai vyko sukilimas dėl Klaipėdos krašto, Klaipėdos uosto, kurį laiką dar buvo palyginti daug laivų. Be Prancūzijos karo laivų minininkų „Algerien“, „Senegalais“, kreiserių „Voltaire“, „Durance“, Klaipėdos uoste buvo ir anglų karo laivas „Caledon“.

Užsienio šalių karo laivai į Klaipėdą sugužėjo po sausio 15-osios sukilimo. Pirmieji atplaukė sausio 17-ąją, kiti sausio 17, 18, 22 d.

Po 1923 m. sukilimo Vakarų Europos šalių karo laivams atsidarė vartai atplaukti į Klaipėdą, per ją išvysti tai, kas yra Lietuva.

Beveik visi šie laivai Klaipėdos uostą paliko 1923 m. vasario 19-ąją, kai tapo aišku, kad Klaipėdos kraštas bus perduotas Lietuvai.

Kitas toks didelis užsienio šalių karo laivų antplūdis bus tik po 16 metų – 1939 m. kovo 24 d., kai po nacistinės Vokietijos ultimatumo Lietuvai, šiam dar neįsigaliojus, į Klaipėdos uostą atplaukė 11 karo laivų flotilė. Laive „Deutschland“ buvo ir pats Hitleris, kuris Klaipėdoje pasakė trumpą kalbą.

Lietuva su vienu karo laivu „Prezidentas Smetona“ buvo bejėgė priešintis Vermachto daliniams, kur be „Deutschland“ flotilę Klaipėdoje sudarė Vokietijos linijinis laivas „Admiral Graf Spee“, kreiseriai „Niurnberg“, „Leipzig“, „Kioln“, taip pat dar 6 minininkai ir kitos paskirties laivai.

Tai buvo gausiausios tarpukaryje Klaipėdoje apsilankiusios vienos šalies pajėgos. Jų tikslas buvo aiškus – pademonstruoti jėgą ir perimti Klaipėdos uostą ir kraštą.

Vizitas: JAV karo laivyno eskadrinis minininkas „USS Barker“ Klaipėdoje 1927 m. rugpjūčio 1–5 d. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Priiminėjo užsienio laivus

Tarpukario Lietuvoje, Klaipėdos uoste lankėsi įvairiausių šalių karo laivai. Jų tikslai, kaip ir mūsų dienomis, būdavo draugiški. Kartais laivai atplaukdavo, kai į Lietuvą atvykdavo koks nors vienos ar kitos šalies aukštas pareigūnas. Karo laivų vizitai būdavo rengiami ir todėl, kad šalys siekė palaikyti arba demonstravo, kad palaiko draugiškus santykius.

Lietuvos jūrų muziejaus archyve saugomos nuotraukos, gautos iš jūrininko Romano Vilčinsko-Vilko marinistinio archyvo, kur 1927 m. rugpjūčio 1–5 d. lankėsi JAV karo laivai eskadriniai minininkai „USS Barker“ (DD-213) ir „USS Whipple“ (DD-217). Tai buvo 95 m ilgio ir tam laikui palyginti dideli karo laivai. Laivai lankė ir daugiau Baltijos jūros uostų. Į Klaipėdą jie atplaukė iš Geteborgo, toliau plaukė į Rygą, Taliną, Dancigą (Gdanskas).

Įsimintini ir 1928 m., kai gegužės 4 d. į Lietuvą atvyko pirmoji Amerikos lietuvių ekskursiją. Tais metais, kai buvo pažymimas Lietuvos nepriklausomybės 10-metis. Per tuos metus iš viso lankėsi apie du tūkstančius Amerikos lietuvių. Didesnė dalis jų atvykdavo laivais per Klaipėdos uostą.

Praeitis: Norvegų garlaivis „Henrik Ibsen“ Dangės upėje prie Karlo tilto apie 1936 m. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Klaipėdos uoste yra lankęsi ir Norvegijos, ir Danijos, ir Nyderlandų karo laivai, jau nekalbant apie Didžiosios Britanijos laivus. Istorikai mini ir 1929 m., kai rugpjūčio 18–22 d. Klaipėdoje pirmą kartą lankėsi Sovietų Sąjungos karinio laivyno minininkai „Kalinin“ ir „Voikov“. Lietuva su Sovietų Sąjunga „bičiuliavosi“ todėl, kad norėjo iš jos gauti ginklų ir medienos.

Įsimintinas ir Latvijos karo laivų vizitas Klaipėdos uoste 1935 m. rugpjūčio 5–8 d. Latvija 1926 m. iš prancūzų buvo gavusi du dyzelinius povandeninius 55 m ilgio laivus „Ronis“ ir „Spidola“. „Ronis“ kartu su antvandeniniu laivu „Virsaitis“, kuris buvo Latvijos laivyno flagmanas ir lankėsi Klaipėdoje. Tuomet šių laivų įgulų narius Palangoje priėmė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Lietuvoje tai buvo didelis įvykis. Apie tai rašė ir neseniai pradėtas leisti jūrinis žurnalas „Jūra“. Latvija tarpukaryje turėjo 5 karo laivus, juose tarnavo 25 karininkai ir apie 200 kareivių.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.