Tarpukario Klaipėdoje bene vienintelė galimybė viešai paskelbti apie bendruomenės nario mirtį buvo skelbimas laikraštyje. Jie lig šiol pakankamai gerai atspindi to meto šeimos narių santykį su velioniu, o užuojautos liudija mirusiojo ar jo artimųjų socialinę padėtį ir svarbą visuomenėje.

Skelbimai laikraštyje

1936-ieji. Buvo praėję lygiai trylika metų, kai Klaipėda tapo Didžiosios Lietuvos dalimi. Krašte ir toliau vyravo dvikalbystė. Būtent tais metais pradedamas leisti solidus uostamiesčio dienraštis lietuvių kalba "Vakarai".

Jame – miestiečiams skirta informacija, kuri bene labiausiai skaitoma ir iki šių dienų – skyrelis "Gimė, apsivedė, mirė":

"Klaipėdos metrikacijos įstaigos pranešimu, sausio 6 apsivedė darbininkas Juozapas Norkus iš Klaipėdos su darbininke Antanina Petrauskaite, abu iš Klaipėdos. Gimė: sūnus kalvio Fuelihasės šeimoje, taip pat sūnūs šiose darbininkų šeimose: – Aleksandro Monkevičiaus, Anso Albušio ir Martyno Topušio. Duktė gimė žvejui A.Šveistriui, darbininkų – A.Stalgio ir Jokūbo Kaspučio šeimose. Mirė: – 79 metų amžiaus rentininkas Martynas Varna, pašto laiškanešio žmona E.Klimkaitienė 73 m. amžiaus" (šioje ir kitose citatose kalba netaisyta – A.D.).

Priešpaskutinis šio leidinio puslapis buvo skirtas skelbimams. Šiandienos akimis žvelgiant, tai – savotiškas to meto socialinis tinklalapis, kuriame buvo pateikiama pati įvairiausia informacija miestiečiams – pradedant privačiais viešais atsiprašymais ir baigiant užuojautomis velionio artimiesiems.

Tuo metu tai buvo vienintelis greitas būdas pranešti bendruomenei apie kieno nors mirtį, laidotuvių laiką ir vietą, taip pat velionio paskutinę valią.

Pranešimas visiems

Dienraštyje "Vakarai" juodame rėmelyje per savaitę bent keletą kartų pasirodydavo štai tokio pobūdžio pranešimai:

"Pėtnyčioje, 11 val. 45 min. saldžiai užmigo Viešpatyje mano mylimas vyras, mūsų gerasis tėvelis, uošvis, dėdė Jurgis Ašmys. Laidotuvės atsibus (vyks – A.D.) pėtnyčioje (vasario 7 d.) 1 val. po pietų Budvyčiuose. Kviečiami pažįstami išreikšti paskutinę pagarbą. Giliai nuliūdę pasilikusieji."

"Po sunkios ilgos ligos šįryt pasimirė Klaipėdoje savo 53 amžiaus mete mano mylima žmona ir mūsų už mus viernai rūpinusi motinėlė Barbė Birškienė, gim. Grikšytė. Nuliūdę namiškiai. Jos kūnelį lydėsime į paskutinę poilsio vietelę iš liūdesio namų Griškuose antradienį vasario mėn. 11 d., 11 val."

Pranešdama apie savo vyro mirtį Marė Skystimienė iš Slengių neslėpė, kad sutuoktinis jai buvo labai artimas ir jo netektis sukėlė didelę širdgėlą: "Ponui Dievui pamėgo po trumpos, bet sunkios ligos šventą rytą 8 val. savęspi atimti mano mylimą neužmirštamą draugą Jurgį Skystimą, apsmūtnyta širdimi toktai praneša žmona Marė Skystimienė".

Gedėdami staigiai mirusios 53 metų Urtės Piklaps, apie tai pranešė jos vyras Martin Piklaps, broliai, seserys ir giminės, kviesdami draugus ir pažįstamus palydėti velionę į paskutinę poilsio vietą.

Vainikų nepageidavo

Anų laikų pranešimuose apie mirtį neretai galima aptikti ir paskutinę velionio valią.

"Pono Dievo meilei pamėgo po sunkios ligos savęspi pavadinti Anikę Daugalienę, 69-iuose metuose. Ji mirė, tikėdama į savo Išganytojį. Laidotuvės įvyks šią pietnyčią, pusė 11 val. iš liūdesio namų Selenuose. Gentys, kaimynai ir visi širdingai pakviečiami. Draugas ir vaikai. (Iškeliavusioji prašė jai vainikų nedėti)."

"Ponui Dievui pamėgo po ilgos su kantrumu neštos ligos mūsų mylimą motinėlę, seserį, uošvienę ir omamą Marinkę Pėteraitienę 69-ame amžiaus mete savęspi pavadinti. Nuliūdę pasilikusieji. Gedminai, 1936 m. sausio 17 d. Laidotuvės bus pėtnyčioje, 24-tą sausio 11 val. iš smūtkos namų. Gentys ir pažįstami širdingai kviečiami. Vainikų pagražinimai buvo nabaštininkės nepageidaujami".

Lakoniški nekrologai

Tuo laikotarpiu dienraščiuose buvo spausdinami ir nekrologai, tačiau jie buvo kitokie, nei šiais laikais. Oficialių institucijų pranešimai apie svarbių asmenų mirtį buvo kur kas trumpesni.

"Antradienį, 1936 m. kovo 24 d. lygiai iš sunkiausių darbų pavadintas Krašto Seimelio atstovas bei Einheitslistės frakcijos pirmininkas Artur Papendick. Niekada nenuilstančiu uolumu jis ėjo sunkias ir atsakingas savo pareigas dėl Klaipėdos krašto intereso. Mes liūdime dėl mirusiojo, kuris kaipo tikras Klaipėdos krašto gyventojas visą savo darbo pajėgą mielai aukavo visuomenės gerovei. Mes visada jį minėsime su pagarba. Krašto Seimelio Prezidiumas, Dietschmons, Monien, Bingau."

Nepraėjus nė mėnesiui tas pats Krašto Seimelio prezidiumas paskelbia dar vieną nekrologą:

"Antradienį 1936 m. balandžio 21 d. 45 amžiaus metuose mirė Krašto Seimelio atstovas ponas Bernhard Mielke, Jakštelių. Juomi Krašto Seimelis netenka žmogaus, kuris visas savo jėgas buvo paaukojęs Klaipėdos krašto gerovei. Mes jį visada minėsime su pagarba".

O štai Klaipėdos apskrities valdybos valdytojas von Schulze tarybos vardu išreiškė apgailestavimą dėl netikėtos valsčiaus viršaičio Christoph Schmidt iš Priekulės mirties.

"Pasimirusis buvo nuo 1906–1933 seniūnu Pongesų kaime ir nuo 1929 m. rugsėjo iki neseniai ėjo Priekulės viršaičio pareigas. Savo dideliu patyrimu ir maloniu būdu jis įgijo pripažinimą valsčiaus gyventojų ir įstaigų. Pasimirusis pasiliks mums neužmirštamas."

Klaipėdos teisininkų bendruomenė nekrologe apie mirusį valsčiaus teismo direktorių ir teisingumo patarėją Alfredą Valentiną taip rašė:

"Velionis buvęs ilgus metus advokatu ir notaru, ir įgijęs savo gabumu, plačiu žinojimu ir praktiniu būdu didžiausios pagarbos, nuo 1927 m. balandžio 1 d. stojo teismo tarnybon ir kaipo teisėjas pašventė savo branginamas jėgas teismo administracijai ir ėjo šias pareigas pavyzdingu būdu iki 1934 metų. Kelis metus jis vadovavo Klaipėdos valsčiaus teismui. Jo darbui pasišventusią, malonią ir kilnią asmenybę palaikysime visuomet atmintyje".

Garsių žmonių svarba

Ano meto dienraštyje gausu užuojautų garsiems žmonėms, netekusiems artimo žmogaus.

"Klaipėdos valstybės teatro artistui Ipolitui Tvirbutui, jo motinai mirus, skaudžioje gyvenimo valandoje, reiškiame nuoširdžią užuojautą. Klaipėdos valstybės teatro artistai."

Teatralai užuojautą pareiškė ir artistui Henrikui Kačinskui bei jo broliui kompozitoriui Jeronimui Kačinskui, mirus jų tėvui.

Taip pat mirus tėvui, Lietuvos jūrininkų sąjunga Klaipėdoje užjautė žinomą tuo metu jūrų kapitoną Feliksą Marcinkų.

O štai mirus 79 m. Kristupui Augustaičiui laikraštis kone visą savaitę mirgėjo nuo įvairiausių institucijų ir draugijų bei privačių asmenų užuojautų jo trims sūnums – Valstybės saugumo policijos apygardos viršininko padėjėjui Viliui Augustaičiui, Rusnės muitinės viršininkui Endriui Augustaičiui bei 10-ojo Plaškių šaulių būrio tarybos sekretoriui Jurgiui Augustaičiui.

Kaip dabar, taip ir tada užuojautų gausa laikraščiuose bylojo, kokią padėtį visuomenėje užėmė mirusysis arba jo artimieji.

Kukli retorika

Užuojautas savo bendradarbiams ar kolegoms bene dažniausiai laikraštyje spausdino "Santaros" ir kitų draugijų nariai, paštininkai, muitininkai.

"Plikių jaunųjų ūkininkų ratelio narys Martynas Trakis Dievui pamėgus apleido mūsų jaunas eiles. – Jo tėveliams ir gentims šią liūdesio valandą reiškia užuojautą Ūkininkų d-jos centro valdyba ir tarnautojai."

"Lietūkio Klaipėdos skyriaus, naftų produktų skyriaus vedėjui Vytautui Žukauskui, jo mylimai motinai mirus, reiškiame nuoširdžią užuojautą. Lietūkio vadovybė ir bendradarbiai."

"Panemunės muitinės valdininkui Stasiui Šiaučiūnui jo mylimam tėveliui mirus reiškiame širdingiausią užuojautą. Panemunės muitinės viršininkas ir valdininkai."

"Mirus mūsų nariui Endrikiui Motėjui iš Vitkiemio, jo šeimai reiškia širdingą užuojautą. Smalininkų ūkio draugija."

Užuojautas skelbdavo ir paprasti darbininkai, tik jų užuojautų tekstai būdavo ypač lakoniški, matyt, dėl skelbimo kainos.

"Gilios užuojautos Jokūbui Karaliui, mirus jo mylimai motutei. U.V. nauj. statyb. darbininkai."

Dar vienas šiandien keistokai atrodančios užuojautos tekstas:

"Kl. mot. labd. dr-jos "Globa" narei p. Poguželskienei jos mylimai motinai mirus, sunkaus liūdesio valandoje, reiškia gilią užuojautą. Kl. mot. labd. dr-jos "Globa."

Klaipėdos krašte lietuviškoje spaudoje žydai, mirus jų bendruomenės nariui, nei užuojautų, nei nekrologų nespausdindavo.

Lietuviška spauda Klaipėdoje gyvavo iki 1939 m. kovo pabaigos. Po A.Hitlerio "viešnagės" ir krašto atplėšimo tokių galimybių čia nebeliko, todėl lietuviškai kalbantiems dingo šansas net užuojautas paskelbti lietuviškai. Ateityje laukė sunkūs išbandymų metai.

Klaipėdos krašto tradicijos

Istorikas Arūnas Baublys, tyrinėjantis Klaipėdos krašto kapinių paveldą, teigė, kad čia prieškariu užrašai antkapiuose turėjo daugiau šeimai būdingų, tarpusavio santykių įrašų.

"Antkapinėse lentose dažnai užrašyta "mylimai žmonai, motinėlei". Tokie kreipiniai parodo, kad šeimoje santykiai buvo šilti. Katalikiškuose antkapiuose paprastai būna tik vardas, pavardė, gimimo ir mirties metai, daugiau nieko", – pastebėjo A.Baublys.

Ankstesniuose antkapių įrašuose pasitaiko ir profesinės veiklos užuominų. Pasak istoriko, turtingesnių šio krašto žmonių antkapinėse lentelėse būdavo iškaltas ir posakis iš Biblijos, kuris charakterizuodavo mirusį žmogų, pasitaikydavo įrašų ir su gera humoro doze.

"Labai apmaudu, kad senosios krašto gyventojų kapinės beveik sunaikintos, nebeliko ne tik metalinių tvorelių ir kryžių su įrašais, bet ir porceliano antkapių, kurie čia irgi buvo populiarūs", – apgailestavo muziejininkas Dionyzas Varkalis.

Jis Kalvystės muziejuje sukaupė daugybę Klaipėdos krašto kryžių bei antkapinių lentelių ir taip nuo sunaikinimo išgelbėjo dalį unikalaus paveldo.