- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo "Tarybinės Klaipėdos" korektoriaus iki modernaus dienraščio "Klaipėda" bendrovės valdybos pirmininko – tokią karjerą padaręs Vidmantas Nastopka ir tebelaiko save žurnalistinio fronto atstovu. Dabar klaipėdietis Klaipėdos universiteto studentams dėsto dalykus, kurie jiems turi padėti išmokti dirbti šį nelengvą, bet įdomų darbą.
Keturmečiui išrašė pažymėjimą
– Kodėl pasirinkote būtent žurnalistiką?
– Mano abu tėvai – žurnalistai. Mama Nijolė Nastopkienė dirbo Šiaulių miesto laikraštyje atsakingąja sekretore, o tėvas Tautvydas Nastopka buvo Šiaulių rajono laikraščio žurnalistas. Gal todėl ir aš pasirinkau šią profesiją, nors būdamas mokinys tėvų darbu nesidomėjau ir laikraščių neskaičiau, jis man atrodė nuobodus ir visiškai neįdomus. Baigęs mokyklą neįstojau į Teisės fakultetą. Po metų labai rimtai pasiruošiau ir pasukau tėvų pėdomis – mokiausi žurnalistikos. Mokykloje parašiau pirmąjį savo straipsnelį apie mopedų varžybėles. Mama paskaitė ir pasakė, kad mano rašinys primena distiliuotą vandenį. Vaizdžiau, sultingiau rašyti išmokau pasiekęs brandos.
– Ar būdamas vaikas matėte redakcijos gyvenimą, kaip tai atsitinka daugumai žurnalistų vaikų?
– Aš "augau" kitoje redakcijoje. Mano tėvai – biržiečiai. Kai buvome maži, su seserimi įsmukdavome į redakcijos pastatą. Pamenu, pirmajame aukšte buvo tokia dunksinti spaustuvė, o antrajame – dirbo laikraščio žmonės. Buvau mažas berniukas, gal ketverių ar penkerių, ateidavau trukdyti. Mama sakydavo: "Nesirodyk, marš iš čia". O redaktorius Petras Sargautas pasakė: "Nieko nebus". Jis man išrašė dokumentą, kuriame buvo parašyta, kad šitas Vidutis gali bet kuriuo laiku vaikščioti po visą redakcijos pastatą. Uždėjo antspaudą, ir aš galėjau visiškai teisėtai vaikštinėti po visą tėvų darbovietę. Namie su seserimi žaisdavome darbą. Iš spaustuvės atsinešdavome visokių spalvotų lapukų ir ant jų rašydavome tokias keverzones, klausinėdavome vienas kito, kiek prirašėme "straipsnių".
– Ir vis dėlto tapote žurnalistu iš pašaukimo.
– Buvau šioks toks knygius. Namie turėjome nemažą biblioteką, lentynoje buvo geras metras ar net pusantro humoristinių knygų, daugiausia lietuvių autorių. Šitas knygas perskaičiau dar būdamas mažas, nes juokingi dalykai traukia. Veikiausiai dėl to vėliau, jau dirbdamas "Klaipėdoje", pamėgau juokauti raštu, o redaktoriai mane skatino tai daryti. Nors buvau vyriško būdo, bet kalbos dalykai man nebuvo svetimi, todėl žurnalisto darbą dirbau su malonumu. Vilniaus universitetas, ruošdamas žurnalistus, didelį dėmesį skyrė kalbos reikalams.
Viliojo vakarietiškas miestas
– Kokie vėjai atpūtė į Klaipėdą?
– Kai studijos ėjo į pabaigą, su žmona Vilija, kuri buvo mano bendramokslė, nusprendėme važiuoti į jos gimtąjį miestą Klaipėdą. Uostamiestį pažinojau tik iš publicistų tekstų, lankiausi čia gal tik porą kartų. Įsivaizdavau jį kaip barzdotų kapitonų ir baltų laivų miestą, kur gatvėse pilna užsieniečių, žmonės turi valiutos ir vilki džinsus. Labai domėjausi, kas vyksta uostamiestyje, todėl dažną kartą kioske už penkias kapeikas nusipirkdavau "Lietuvos žvejį" ir visą jį perskaitydavau. Kartą sugalvojau parašyti "Tiesai" žinutę apie Klaipėdą. Paskambinau į kažkokią jūrinę organizaciją ir išgirdau: "Aluo. Čevuo?" Mano rusų kalbos įgūdžiai kažkodėl akimirksniu sumenko, susukau tokį griozdišką sakinį: "Skolko korobliov otremontirovali v etom godu?" Pašnekovas atsakė į mano klausimą. Aš daugiau nesugebėjau nieko rusiškai suregzti ir patyriau visišką fiasko.
– Kokį įspūdį jums paliko pirmoji pažintis su "Klaipedka" (taip anuomet buvo vadinama "Tarybinė Klaipėda")?
– Patekau į "Tarybinės Klaipėdos" redakciją, kur dirbo keli sluoksniai darbuotojų. Nemaža žurnalistų dalis rašė tik rusiškai. Kadangi laikraštis buvo leidžiamas lietuvių ir rusų kalbomis, vienos vertėjos vertė iš lietuvių į rusų, o kitos – iš rusų į lietuvių kalbą. Laikraštis išeidavo milžinišku tiražu, dirbo daug žurnalistų. Taip atsitiko, kad labai lengvai pritapau, bendradarbiai manęs nevengė. Man neteko aprašinėti partinių reikalų ir pritempinėti mito prie realybės.
Pseudonimus turėjo visi
– Ko gero, pažinote nemažai įdomių asmenybių?
– Kai kurios tų pažinčių išlikusios iki šiol. Per savo darbo metus susipažinau su daugybe žmonių ir man tai leido pasijausti tikru miesto bendruomenės nariu. Kai kurie darbo metu pažinti žmonės tapo mano draugais. Vienas pirmųjų mano reportažų buvo apie vairuotojo darbą. Mane įsodino į vienos statybos įmonės sunkvežimį ir visą dieną važinėjau su ZIL-ą vairavusiu Algiu Kaupiu. Tądien viską darėme kartu. Pamenu, kad labai sušalau, daug pamačiau. Jis buvo vienos duonos kepyklos direktorės vyras. Mūsų pažintis ilgai tęsėsi, net naujaisiais laikais jis man skambino ir kvietė į svečius. Viena ryškiausių redakcijos asmenybių buvo Albinas Stubra, kuris buvo ypatingas žmogus. Jis paliko realų, apčiuopiamą ir labai vertingą palikimą. Mane, visiškai žalią žurnalistą, jis sutiko absoliučiai pagarbiai. Su Sauliumi Jokužiu buvome nepaprastai vykęs tandemas. Mūsų – panašus humoro jausmas. Pamenu vieną bendrą darbą. Tada buvusi filharmonija buvo grąžinta tikintiesiems. Vyko jos remontas, pastatytas bokštas, darbininkai jį skardino, o mes su Sauliumi turėjome padaryti reportažą. Nutarėme kopti į patį viršų, S.Jokužiui reikėjo gero kadro, o man – pakalbinti darbininkus. Lipti teko kokio metro pločio laiptais, kurie buvo sumontuoti palei sieną, bet jokių turėklų dar nebuvo, apačioje – gelmė. Pirmas kopė S.Jokužys su keliolikos kilogramų rankine ant peties, pilna fotografavimo technikos. Lipau jam iš paskos ir galvojau, kad tuoj mirsiu iš baimės. Beje, darbininkai tada man davė gabaliuką skardos, aš iš jos pasigaminau blizgę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Motociklininkų sezonas Klaipėdoje – atidarytas6
Šiandien ne tik uostamiesčio centre, bet ir Vasaros estradoje netrūksta veiksmo – čia vyksta renginys „Klaipėdos regiono motociklų sezono atidarymas 2024“. ...
-
Teatro aikštėje – ugniagesių gelbėtojų šventė
Šiandien uostamiesčio Teatro aikštėje – šurmulys. Čia susirinkę klaipėdiečiai ir garbūs miesto svečiai švenčia šv. Florijono dieną – ugniagesių gelbėtojų profesinę šventę. ...
-
Palangoje – Europos brasbendų čempionatas2
Palangoje penktadienį oficialiai atidarytas Europos brasbendų čempionatas, pranešė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. ...
-
Rekonstruojamame Kuršių nerijos take draudžiamas dviračių eismas1
Rekonstruojamame Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių take draudžiamas eismas, penktadienį pranešė Neringos savivaldybė. ...
-
Premjerė Klaipėdoje su pareigūnais aptarė Lietuvos sienos su Rusija stiprinimą7
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Klaipėdoje su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnais aptarė Lietuvos sienos su Rusija, strateginių šalies objektų apsaugos stiprinimo klausimus. ...
-
Pratybų „Perkūno griausmas“ metu Kaune ir Klaipėdoje įsteigtos karinių operacijų teritorijos
Gegužės 2–3 d. pratybų „Perkūno griausmas 2024“ metu aktyvuotos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos, kurios veikia Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigtose Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir teritorin...
-
Skelbiamas konkursas Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo (-iosios) specialisto (-ės) pareigoms. ...
-
Atšilus orams jau maudosi Baltijos jūroje: ne šiaip sau tiek kelio iš Kauno atvažiavom7
Pajūryje – sujudimas. Palangoje tūkstančiai muzikantų iš įvairių pasaulio šalių ir pasilikusių tautiečių po laisvadienio ar net savaitgalio. Žmonės neslepia, šilta saulė vilioja kurorte dar pabūti. ...
-
Galimybės į Neringą atvykti dviračiais – laikinai nėra1
Vykstant Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako ruožo rekonstrukcijai, Neringos savivaldybė prašo keliautojų susilaikyti nuo kelionių dviračiais į Neringą. Šiuo metu nėra galimybės dviračiais pasiekti ne tik Nidos, Preil...
-
Prieš Motinos dieną klaipėdiečiai lanko kapus4
Artėjant Motinos dienai, didesnis žmonių srautas į kapines pastebėtas jau nuo trečiadienio, kai daugelis klaipėdiečių turėjo laisvą darbo dieną. ...