Tačiau tiesai, teisei ir teisingumui atstovaujančios tarnybos nieko blogo čia nemato. Kiek dar turto bus parduota, kol Ūkio banko byla pasieks teismą?

Palangiškių kelta versija, kad su V.Romanovo verslais sietas kurorto centre esantis viešbutis netrukus gali virsti apartamentų kompleksu, panašu, pildosi.

Kas taps milijoninio turto, minimo Ūkio banko baudžiamojoje byloje, savininku, turėtų paaiškėti kitą savaitę. Viešbutis varžytinėse parduodamas už 1,6 mln. eurų.

Skandalinga šio pastato istorija netrukus pasieks finišą.

Nei teismai, nei prokuratūra, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nesugebėjo išnarplioti itin gudriai suregzto plano, nors į šias institucijas, dėstant įtarimus ir perspėjimus dėl turto perėmimo, buvo kreiptasi ne kartą.

Ikiteisminiai tyrimai būdavo pradedami ir nutraukiami, o į tarnybas besikreipusiems asmenims net neleista susipažinti su sprendimų motyvais.

Statys ketvirtą aukštą

Plataus masto Ūkio banko baudžiamojoje byloje minimas pastatas netrukus atiteks pirkėjui, o kai kuriems asmenims sukraus nemenką finansinį turtą.

J.Basanavičiaus gatvės 9 numeriu pažymėtame sklype yra keletas pastatų: buvęs viešbutis-restoranas, garažai, kiti statiniai, kavinė. Po pastatu suformuotas 31 aro valstybinės žemės sklypas.

Visas šis turtas, vertintojų teigimu, vertas 1,6 mln. eurų.

Varžytinėse parduodamas ne tik viešbučio pastatas, bet ir kavinė, kuri yra nugriauta, tačiau įregistruota atskiru adresu.

Viešbučio pastato būklė įvertinta kaip prasta, tačiau kainą į viršų kelia parengti rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai.

Norisi tikėti, kad turtas bus parduotas pirmose varžytinėse.

Peržvelgus varžytinėse skelbiamą informaciją, paaiškėja, kad trijų aukštų viešbučiui numatytas dar vienas, ketvirtasis aukštas.

Pastato fasadas projekto autorių yra sumodernintas, vadinamojoje mansardoje veikiausiai numatyta įrengti butus su grindis siekiančiais langais.

Projekto vizualizacija leidžia spėti, kad čia galėtų atsirasti nemažai apartamentų tipo kambarių su vaizdu į J.Basanavičiaus gatvę.

Pardavė už skolas

Viešbučio varžytines skelbia bankroto administratorius Stasys Poškus.

Šis vyras yra bankrotus vykdančios įmonės "Valeksa" direktorius.

Matyt, dėl itin laimingo sutapimo S.Poškus, kaip fizinis asmuo, tapo įmonės "Bofora", kuriai priklauso viešbutis, bankroto administratoriumi.

Bendrovė "Valeksa", atstovaujama S.Poškaus, lyg tyčia vykdė ir įmonės "Optimalus turto valdymas", kurios nuosavybė ilgą laiką buvo "Pajūris", bankroto procedūrą.

Ši bendrovė buvo su V.Romanovu siejamų įmonių dalis.

Sustabdžius Ūkio banko veiklą, dalį paskolų portfelio, vadinamąjį gerąjį banką, perėmė Šiaulių bankas. Tokiu būdu jis tapo didžiausiu šios įmonės kreditoriumi.

Šiaulių bankui buvo įkeistas ir viešbutis "Pajūris".

Įkeistą turtą vėliau įsigijo įmonė "Bofora". Jo įkeitimas bankui išliko, tik sandorio metu šiuo turtu buvo padengta įmonės "Optimalus turto valdymas" skola "Boforai", kuri vėliau S.Poškaus pastangomis galėtų būti sėkmingai anuliuota, o skolininke liktų pati "Bofora".

Po kurio laiko įmonei "Bofora" buvo iškelta bankroto byla, procesas nėra užbaigtas, o turtinių pretenzijų šiai bendrovei reiškė kreditoriai – tiek įmonė "Sėkmės industrija", tiek ir įmonės "Optimalus turto valdymas" teisių perėmėjas Kazimieras Triškus, teises į skolą įgijęs už simbolinius 10 tūkst. eurų.

Panašu, jog jo poziciją palaikė ir pats S.Poškus, nors kaip administratorius turėtų ginti visų kreditorių interesus.

Nutraukus tyrimą – mįslės

Būtent įmonės "Sėkmės industrijos" atstovai ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas, prašydami pradėti tyrimą dėl įtariamų manipuliacijų, siekiant perimti didelės vertės turtą.

Pernai gegužę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Buvo apklausti su viešbučio reikalais susiję asmenys, o bankroto administratoriui S.Poškui suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Tačiau tyrėjų, vadinusių bylą perspektyvia, pastangų nevainikavo rezultatai – ikiteisminis tyrimas šių metų balandžio 29 d. buvo tyliai nutrauktas.

Tiesa, įmonė "Sėkmės industrija" gavo pranešimą, kad nutraukiamas ikiteisminis tyrimas. Tačiau kodėl nutrauktas tyrimas, jos atstovai nežino.

Taip tvirtino šios bendrovės direktorius Valdas Rutkauskas, dar šių metų gegužę atsakęs į dienraščio klausimus.

– Priežasčių pakomentuoti negaliu, nes jų nežinau. Dėl mums nesuprantamos praktikos prokurorė atsiuntė tik trumpą informacinį pranešimą, tačiau nepateikė paties nutraukimą patvirtinančio dokumento – nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Keisčiausia, kad "Sėkmės industrija", būdama nukentėjusiąja šalimi, nėra informuojama nei apie ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvus, nei apie jos teisę skųsti tokius ikiteisminio tyrimo įstaigos sprendimus.

– Ar bent jau patys "Sėkmės industrijos" atstovai buvo apklausti šiame tyrime, žinojo apie jo eigą?

– Ne, apie ikiteisminio tyrimo eigą mums nieko nežinoma. Nebuvome kviečiami jokiai apklausai. Nors vėlgi įprasta praktika, kad pareiškėjas kviečiamas liudyti apie pareiškime išdėstytus faktus, jo paklausiama apie patirtą žalą, pasiteiraujama, ar ketina naudotis teise reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, jeigu bus nustatyti kaltininkai. Panašu, kad mūsų medžiaga tiesiog "pragulėjo" pas tyrėją, o suėjus terminui ikiteisminis tyrimas nutrauktas", – tvirtino V.Rutkauskas.

– Kaip vertinate faktą, kad prokurorai panaikino areštą viešbučiui "Pajūris"?

– Pagal viešą informaciją, "Pajūrio" viešbutis buvo areštuotas ikiteisminiame tyrime, kuris vyksta dėl Ūkio banko bankroto ir V.Romanovo nusikalstamos veikos. Kaip visi žinome, V.Romanovas tebesislapsto Rusijoje, kur yra gavęs politinį prieglobstį, ir, aišku, neketina grįžti į Lietuvą. Lietuvos valstybė kaltinimų jam nepanaikinusi, tačiau susijusio turto areštą kažkodėl panaikina. Spėjame, kad tai bankroto administratoriaus aktyvaus darbo rezultatas, ir tai tik dar labiau sustiprina mūsų turimus įtarimus, kad bankroto administratorius siekia kuo greičiau parduoti brangų turtą, kurio rinkos vertė, mūsų manymu, siektų apie 1,5 mln Eur. Ypač kai pretendentas į turto realizacijos pajamas tokią teisę įgijo už simbolinę 10 tūkst. Eur sumą ir teisėsaugos bei kitoms institucijoms nekyla abejonių dėl tokio sandorio teisėtumo. Natūraliai kyla klausimas, ar procedūros skaidrios ir kas slepiasi už teises į turtą J.Basanavičiaus gatvėje įsigijusio asmens? Gal tai tas pats V.Romanovas?

Viešbučio "Pajūris" pastatą sudaro 1,7 tūkst. kvadratinių metrų. Kadangi už apleistą ir apgriuvusį statinį prašoma 1,6 mln. eurų, išeitų, kad kvadratinis šio objekto metras įvertintas 941 euru.

Mokėjo grašius

Nors šiuo metu Ūkio banko byla dar vis narpliojama, nėra jokių garantijų, jog su V.Romanovo verslais sietas brangus turtas laikui bėgant neišslys į svetimas rankas.

Būtent dėl to šiam viešbučiui Generalinė prokuratūra ir taikė areštą.

Netikėtai 2016 m. be jokių papildomų reikalavimų ir sąlygų Šiaulių bankas atsisakė turto įkeitimo, buvo panaikinta hipoteka.

Nesuprantama kodėl šį pavasarį areštą turtui  panaikino ir Generalinė prokuratūra.

Tai reiškė, jog viešbutį galima parduoti.

Nuostabą kelia ir tai, kad bankrutuojančiai įmonei "Optimalus turto valdymas" pardavinėjant savo turtą, taip pat ir reikalavimo teisę į "Boforos" skolą, niekam neužkliuvo bankroto administratoriaus iniciatyva 1,155 mln. dydžio reikalavimo teisę parduoti vos už 10 tūkst. eurų.

Tuomet šiame mįslingame sandoryje išniro dar vieno veikėjo pavardė.

Faktišku šio turto valdytoju tapo K.Triškus, kurio vardu registruotų įmonių ar kompanijų viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose nepavyko aptikti.

Galima rasti tik faktą, kad K.Triškų ir V.Romanovą sieja bendras pomėgis – futbolas: K.Triškus skelbiamas kaip Sekmadienio futbolo lygoje žaidžiančios futbolo komandos "Katastrofa" žaidėjas.

Slypi ir Mongolo šešėlis?

Kaip Palangos centre esantis viešbutis atsidūrė V.Romanovo rankose? Už kokią sumą pastatas anksčiau buvo parduodamas?

Į šį klausimą atsakyti galėtų tik pats V.Romanovas.

Vienas šaltinis dienraščiui liudijo, esą praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje viešbutį per tarpininkus galėjo valdyti asmenys, susiję su nusikalstama Kauno "daktarų" grupuote ir jos tuomečiu lyderiu Rimantu Ganusausku, pravarde Mongolas.

Galbūt tai paaiškina faktą, kad viešbutyje ir šalia jo nuolat šmirinėjo asmenys iš kriminalinio pasaulio.

Šaltinis dienraščiui pasakojo, kad 1992 ar 1993 m. vienam Kauno verslininkui Mongolas siūlė pirkti "Pajūrį" už tuomet pasakišką sumą – 120 tūkst. JAV dolerių.

Tačiau verslininkas atsisakė, nenorėdamas turėti ryšių su nusikaltėlių klanu.

Kaip žinoma, R.Ganusauskas išties užsiėmė nuo sovietmečio likusio viešojo turto privatizacijos reikalais. Dažniausiai jis ir jo sėbrai tarpininkaudavo nekilnojamojo turto aukcionuose.

Anuomet buvo kalbama, kad be Mongolo žinios ką nors juose įsigyti yra tiesiog neįmanoma.

Dar vienas iškalbingas faktas. Viename savo straipsnių Dailius Dargis rašo, kad ne kartą televizijos laidose buvo transliuota vaizdo medžiaga, kurioje įamžinti vaizdai iš 1992 m. gegužės 25 d. vykusio "daktarams" priklausiusio restorano "Vilija" atidarymo pobūvio.

Su "Pajūrio" viešbučiu anksčiau sietas ir R.Ganusauskas (antras iš dešinės), kuris pagarsėjo tuo, kad į Lietuvą padainuoti jam ir jo sėbrams pasikvietė vokiečių popgrupės "Boney M" atlikėjas.

Šiame reportaže prie vieno stalo su garsiausiais to laiko kriminalinio pasaulio atstovais užfiksuotas ir V.Romanovas.

D.Dargis pasakojo, jog 1992 m. skandalingasis bankininkas dalyvavo ir R.Ganusausko vestuvėse. Vaizdo juostoje net užfiksuota, kaip V.Romanovas vestuvių puotoje, vykusioje "Metropolyje", šoka vienas, be partnerės.

Visa tai byloja, kad bankininkas turėjo ryšių su "daktarais" ir tuomet jų gaujoje dominavusiu R.Ganusausku.

Pirkėjas tikrai atsiras

Paklaustas, ar jau ką nors sudomino objektas patrauklioje Palangos vietoje, viešbučio "Pajūris" varžytinių rengėjas, bankroto administratorius S.Poškus patikino, kad pirkėjas šiam pastatui tikrai atsiras.

"Parduodamu bankrutuojančios įmonės "Bofora" nekilnojamuoju turtu, esančiu J.Basanavičiaus gatvėje, yra domimasi. Dėl informacijos apie parduodamą turtą su bankroto administratoriumi buvo susisiekęs ne vienas interesantas. Taip pat pažymime, jog šio turto varžytinės vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje. Šios interneto svetainės tvarkytojas yra Registrų centras, kuris, pasibaigus varžytinėms, informuos bankroto administratorių apie varžytinių rezultatus. Varžytinių metu bankroto administratoriui nėra teikiama informacija, kokie asmenys sumokėjo varžytinių dalyvio mokestį ir dalyvauja varžytinėse", – aiškino S.Poškus.

Jis užsiminė, jog tikisi sėkmingo sandorio.

"Norisi tikėti, kad turtas bus parduotas pirmose varžytinėse", – vylėsi S.Poškus.

Priestatų negriovė

Šis objektas pardavinėjamas su visais priestatais, kuriuos Palangos savivaldybė nurodė nugriauti kaip neteisėtus.

Viešbučio pastatas yra "aplipęs" įvairiausiais statiniais, kuriuose įsikūrusios kavinės, prekyvietės, pramogų įmonės.

Nelegalūs statiniai turėjo būti nugriauti iki liepos 1-osios.

Rašytinis pritarimas laikinų statinių statybai buvo išduotas 2013 m. liepos pabaigoje, nes statinio projekte buvo nurodyta, kad po trejų metų laikinas statinys be ginčų bus išardytas.

Tačiau tai nebuvo padaryta, verslininkai iki šiol gauna pelno iš čia vykdomos veiklos.

Iškėlė keturias bylas

Kai tik Palangos savivaldybė šią vasarą kreipėsi į teismą, įmonė "Bofora" teismams pateikė keturis ieškinius, dėl kurių buvo pradėtos keturios bylos.

"Visos jos – dėl laikinųjų prekybos statinių išsaugojimo. Panašu, siekiama vienintelio tikslo, kad ir toliau galėtų vilkinti procesą bei vykdyti prekybą iš nelegalių statinių", – atsiliepime teismui pažymėjo Palangos savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas.

Vienu iš keturių pareiškimų teismui verslininkai siekia gauti leidimą statyti statinius vienu metru arčiau iki valstybinės žemės ribos.

Tačiau Palangos savivaldybė nesutinka.

"Sklypas patenka į Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano teritoriją. Pagal detaliojo plano sprendinius nustatyta, kad sklype užstatymo tankis ir intensyvumas nedidinamas, atnaujinama istorinė sklypo riba. Sklype taikoma riboto paminklosauginio režimo zona", – rašte pažymi Palangos savivaldybė.

Kitas specialusis planas, galiojantis šiai teritorijai, taip pat pažymi, kad kvartale negalima didinti užstatymo tankumo.

Palangos savivaldybė primena ir trečiąjį argumentą. Dar 2015 m. buvo parengtas Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialusis planas.

Laikinų statinių statyba galima privačiuose sklypuose, jei neviršija leistino žemės sklypo užstatymo tankio, nustatyto teritorijų planavimo dokumente.

"Nei savivaldybės administracija, nei Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) negali duoti sutikimo, jei tai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, t. y. negali būti pritariama teisės aktų pažeidimams. Ieškovas neneigia, kad statinių statyba arčiau vieno metro ribos prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams ir dėl to įmonė "Bofora" nesiginčija, tik naudoja savo du argumentus, esą ieškovas nesupranta NŽT ir savivaldybės administracijos raštų turinio bei antras argumentas, kad anksčiau buvo leista statyti laikinus prekybos statinius", – pabrėžė V.Korsakas.

Palangos savivaldybė teismo prašo keturias bylas sujungti į vieną, nes jose minimos tos pačios aplinkybės, ginčas vyksta dėl tų pačių esminių dalykų.

Įsisuks teismų karuselė

Bankroto administratorius S.Poškus, administruojantis bankrutuojančios įmonės "Bofora" turtą, įsitikinęs, esą savivaldybės reikalavimai griauti nelegalius statinius nėra sąžiningi.

"Palangos savivaldybė yra pateikusi ieškinį dėl laikinųjų statinių nugriovimo, įmonė "Bofora" ruošia atsiliepimą į šį ieškinį, teismo posėdis byloje dar nėra paskirtas. Bankroto administratoriaus nuomone, byla dėl statinių nugriovimo turėtų būti sustabdyta iki kol bus išnagrinėtos susijusios bylos, kuriose ginčijami nepagrįsti ir nesąžiningi Palangos miesto savivaldybės sprendimai dėl įpareigojimo nugriauti laikinuosius statinius bei atsisakymo pratęsti laikinųjų statinių naudojimo terminą. Manome, jog, nesulaukusi sprendimų minėtose bylose, Palangos miesto savivaldybė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ir nesąžiningą ieškinį dėl laikinų statinių nugriovimo", – aiškino S.Poškus.