Primename, kad gruodžio mėnesį V. Skeberdytė buvo vienbalsiai pašalinta iš TS-LKD Palangos skyriaus, bet  ji sprendimą apskundė TS-LKD Priežiūros komitetui Vilniuje ir prašė ją sugrąžinti į skyrių.

Praėjusią savaitę posėdžiavęs TS-LKD Priežiūros komitetas Vilniuje nusprendė bendru sutarimu palikti galioti TS-LKD Palangos skyriaus sprendimą. Todėl V. Skeberdytė pašalinta ir iš TS-LKD partijos, ir iš skyriaus.

Dainius Želvys, TS-LKD Palangos skyriaus tarybos narys, „Palangos tiltui“ sakė, kad TS-LKD Priežiūros komitetas yra galutinis – neskundžiamas.

Kaip rašė „Palangos tiltas“, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pranešė, jog vykusiame posėdyje priimtas sprendimas pradėti tyrimą dėl Šventosios seniūnės V. Skeberdytės.

VTEK pranešė, jog gruodį gavo kelių Seimo narių prašymus įvertinti vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir Šventosios seniūnės V. Skeberdytės veikų atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms. Gavusi seimūnų prašymus, VTEK savo ruožtu rinko papildomos informacijos, kurią įvertinus nuspręsta pradėti tyrimą dėl Šventosios seniūnės veiksmų.

VTEK akcentuoja, jog V. Skeberdytė, būdama Šventosios seniūne, galimai atstovavo fiziniams asmenims sprendžiant klausimus Palangos miesto savivaldybės administracijoje. VTEK nurodo, jog toks atstovavimas prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatoms, valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims draudžiančioms atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesus institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba.

Apie galimai nedeklaruotus valstybės tarnautojos V. Skeberdytės privačius interesus plačiau sužinota gruodžio viduryje, skandalo dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendimo likviduoti Palangos poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ įkarštyje.

Agnė Bilotaitė (kairėje), Veronika Skeberdytė (dešinėje). Feisbuko, VRK, BNS nuotr. 

Kaip tuomet išaiškėjo, be kitų, dėl „Pušyno“ likvidavimo buvo itin suinteresuota ir Šventosios seniūnė, kurios gyvenimo draugo tėvai tuomet galėtų atgauti žemes, dabar priskirtas „Pušyno“ teritorijai.

Be visa kito, tuomet išaiškėjo, jog V. Skeberdytę ir vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę galimai sieja artimi draugystės ryšiai. A. Bilotaitė, nors iš pradžių ir neigė, bet vėliau vis dėlto viešai pripažino, jog kvietė Šventosios seniūnę tapti jos, kaip Seimo narės, padėjėja ir ketino ją įdarbinti šiose pareigose.

Skandalo įkarštyje VRM ministrė A. Bilotaitė surengtoje spaudos konferencijoje paviešino, jog „Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) patvirtino, kad į „Pušyno teritoriją“ patenka keturi grąžintinos žemės sklypai ir tarp jų patenka V. Skeberdytės vaikų senelių keturių arų dydžio sklypas“. Tačiau ministrė neigė žinojusi apie savo bendrapartietės ir kandidatės į padėjėjas interesus.

V. Skeberdytė tuomet aiškino, jog atstovauja ne sau, o savo vaikų seneliams, ir turinti teisę tai daryti. Viešųjų ir privačių interesų deklaracijose ji nenurodė, kad sklypą, kurio atgavimu rūpinasi, siekiama susigrąžinti jos artimiesiems. „Aš, kaip seniūnė, jokių sprendimų, kuriuos priima Palangos miesto savivaldybė, neįtakoju. Aš juose nedalyvauju. Nedalyvauju darbo grupėse“, – tuomet viešai kalbėjo moteris.

VTEK taip pat įpareigojo V. Skeberdytę per penkias darbo dienas papildyti savo privačių interesų deklaraciją dalyje „Sutuoktinis, sugyventinis ar partneris“ ir nurodyti vieną iš šių kriterijų atitinkantį asmenį, su kuriuo ją galimai sieja giminystės ryšiai.

VTEK pranešė, jog dėl labai didelės dokumentų apimties sprendimą, ar bus pradėtas tyrimas dėl vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms „Pušyno“ likvidavimo kontekste.