Nakvynės namuose perversmo nuojauta – darbuotojai kelia į viešumą piktnaudžiavimo ir savivalės faktus, o savo direktorę lygina su Stalino laikų komisarais.
Primena „Dvylika kėdžių“
Savivaldybės valdininkai ne pirmą mėnesį gauna skundus, kuriuose dėstoma, kad Klaipėdos nakvynės namų direktorė Jūratė Karnilienė naudojasi tarnybine padėtimi.
Lakesnės fantazijos žmogus iš šių raštų susikurtų direktorės įvaizdį, kuris galėtų priminti I.Ilfo ir J.Petrovo romane „Dvylika kėdžių“ aprašytą senelių namų direktorių. Drovusis viršininkas senelių sąskaita penėjo savo sūnus ir sumaniai parceliavo įstaigos inventorių.
Buvusi Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus partijos bičiulė J.Karnilienė, pasak nakvynės namų darbuotojų, panašiai plušo vargetų namuose.
Šios įstaigos darbuotojai rašė miesto valdžiai, kad keletą mėnesių J.Karnilienės sūnus Linas Pauliukaitis buvo vadinamas nakvynės namų gyventoju ir dažną naktį čia pareidavo nakvoti. Tačiau jaunas vyras miegodavo ne su kitais benamiais, o patogiame direktorės kabinete.
Darbuotojai pasakojo, kad direktorė įspėdavo budinčius darbuotojus, jog naktį parėjusį vaikiną reikia įleisti į jos kabinetą, prieš tai išjungus signalizaciją administracijos patalpose. Ne kartą su vaikinu čia naktis leisdavo ir mergina.
„Mums būdavo liepiama rytą direktorės sūnui pasiūlyti kavos, mat jis – drovus ir pats galįs nepaprašyti“, – „Klaipėdai“ pasakojo nakvynės namų darbuotojai.
Valytoja čiūčiavo anūkę
Vėliau tas pats L.Pauliukaitis nakvynės namuose buvo įdarbintas pagalbiniu darbininku.
„Nors turėdavo dirbti kasdien, nakvynės namuose pasirodydavo tik kas kelintą dieną ir tik porai valandų“, – piktinosi socialiniai darbuotojai.
Šaltinių liudijimu, kartą kažkas primėtė šiukšlių į kanalizacijos šulinį. Tai pamačiusi direktorė liepė iškuopti jį socialinei darbuotojai Irmai Kundrotienei.
„Negi vėl Linas čia turės valyti? Už tokį darbą reikia dantis išmalti ir į nosį duoti“, – prisiminė tąkart iš direktorės lūpų išgirstus žodžius socialinė darbuotoja. Atsisukusi į direktorę ji esą pamatė įstaigos vadovę, užsimojusią jai smogti.
Prieš keletą metų J.Karnilienė sumanė išnuomoti savo butą Sausio 15-osios gatvėje savivaldybės organizuotos pabėgėlių reintegracijos programos dalyviams. Nakvynės namų darbuotojai puikiai pamena, kaip tąkart valytojai Zinaidai Matiušenko buvo liepta susirinkti chemines priemones, šluotas ir kibirus bei iškuopti direktorės butą.
Kita valytoja Stasė Ukrinienė pasakojo apie darbą J.Karnilienės sūnaus šeimoje: „Pusę aštuntos turėdavau būti direktorės bute penktajame aukšte Sausio 15-osios gatvėje, kur gyvena jos sūnaus šeima. Prižiūrėdavau ir vos daugiau nei metukų direktorės anūkę Leilą. Kartais su vaiku būdavau iki vidurdienio, o kitąkart iki penkioliktos valandos. Po to reikėdavo skubėti į nakvynės namus. Čia turėjau suspėti atlikti darbus, kuriuos anksčiau dirbdavau visą darbo dieną. Taip darbavausi apie pusmetį.“
Moteris tikino iš direktorės ar jos sūnaus rankų atlygio už vaiko priežiūrą negaudavusi. Direktorė tuo laiku valytojai skyrė 300 litų priedą prie algos, kurį pagrindė kaip atlygį už papildomus darbus, nors tiesioginiame darbe tuo metu ruošos nebuvo padaugėję.
Per naktį pakeitė langus
2006 metų pabaigoje bei 2007-ųjų pradžioje nakvynės namuose Viršutinėje gatvėje 21 vyko remontas. Darbuotojai miesto valdžią tikino, kad tuo pačiu metu vyko remontas ir J.Karnilienės name Kadagynų kaime už Palangos.
Darbuotojai prisiminė, kaip per naktį Viršutinėje gatvėje esančiuose nakvynės namuose buvo pakeista 12 prieš metus įstatytų plastikinių langų. Vadovė darbuotojams liepusi nekišti ten nosies. Tik kitą dieną žmonės pamatė, kad pernakt langai pakeisti. Dieną iš išorės palypėję ant aukštų kopėčių darbininkai tvarkė apgadintą langų apdailą.
Visas būrys darbuotojų liudijo, kad remonto metu pirktos medžiagos dingo nežinia kur, o remontuojant panaudotos kur kas pigesnės. Darbuotojai raštuose bei žodžiu minėjo plyteles, tapetus, klijus, grindų dangą, buities reikmenis, patalynę.
Įtarimų jiems sukėlė ir direktorės uolumas prižiūrint, kad būtų kruopščiai rakinami kiemo vartai, saugantys vidinį nakvynės namų kiemą, kuriame yra garažas. Žmonės atpažino liūdnai pagarsėjusį Klaipėdos teisėsaugos pareigūną, netekusį darbo dėl aplaidumo. Darbuotojai įtarinėjo, kad J.Karnilienė užleido, o gal išnuomojo šiuos garažus niekaip su nakvynės namais nesusijusiam žmogui.
Prisiminė Staliną
Šie kaltinimai galbūt būtų likę neatskleisti, jei ne darbuotojų akcentuojamas esą sunkiai sugyvenamas J.Karnilienės būdas. Socialiniai darbuotojai bei valytojos tikino, kad tokio elgesio su nakvynės namų personalu iš direktorės galėtų pasimokyti Stalino komisarai. Dažną pokalbį lydi grasinimai atleisti iš darbo, necenzūriniai žodžiai bei nepadorūs palyginimai.
„Aš dar sugebėsiu jus visus atleisti. Nieko nedirbate“, – tokius žodžius iš direktorės lūpų išgirstame kasdien“, – tikino nakvynės namuose dirbantis Kostas Ketlerius.
„Nenorime ir nebegalime dirbti su J.Karniliene. Nesiekiame nuvertę direktorę į jos vietą reikalauti paskirti kokio nors konkretaus žmogaus. Mes norime normalaus, mandagaus, pagarbaus, kultūringo ir teisingo vadovo“, – aiškino nakvynės namų Šilutės plente socialinė darbuotoja Irma Žymantienė.
Grasina apkaltinti šmeižtu
J.Karnilienė kaltinimus vakar neigė ir tikino, kad su ja darbuotojai nori susidoroti, kaip tai padarė su ankstesne vadove.
Anksčiau nakvynės namams vadovavusi direktorė taip pat buvo apskųsta neteisingai naudojusi pinigus. Faktai pasitvirtino, ir ji neteko posto.
J.Karnilienė tikino, jog savivaldybėje sudaryta komisija išsiaiškins tiesą, o tada jau jos pasamdytas advokatas žinosiąs, kaip apginti suterštą direktorės garbę ir orumą.
Vadovę gina ir nakvynės namų gyventojai. Jie surašė ir pasirašė graudų raštą, kuriame piktinasi darbuotojais, neva iš namų atsineštas nuoskaudas išliejančiais ant bedalių nakvynės namų gyventojų.
„Žemiau pasirašiusieji, tai gyventojai, kurie palaiko bei pritaria direktorės darbinei veiklai ir nepritaria skundo autoriams, šmeižiantiems ją“, – rašė nakvynės namų žmonės savivaldybei.
Meras jaučiasi apgautas
Savivaldybėje sudaryta komisija, kuri turi ištirti, ar skunduose nurodyti faktai atitinka tikrovę. Penktadienį turėtų būti pateiktos tyrimo išvados.
Komisijos narė savivaldybės Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė nenorėjo komentuoti, kaip vertina nakvynės namų darbuotojų skundą. Tačiau po susirinkimo, kuriame dalyvavo beveik visi įstaigos darbuotojai, N.Laužikienė susidarė įspūdį, kad tai nėra asmeninis kelių darbuotojų konfliktas su direktore.
„Jei tai būtų kalbėję du ar trys žmonės, galima būtų įtarti asmeniškumus. Ar gali daugiau nei dvidešimt žmonių turėti asmeniškumų? – klausė N.Laužikienė. – Direktorė pati komentavo ir su daugeliu faktų nesutinka. Daugelio nusiskundimų negalėsime įrodyti, ypač psichologinio klimato. Kai kuriuos kaltinimus turės tikrinti auditas.“
Netrukus nakvynės namuose turėtų prasidėti ir finansinis auditas.
Miesto meras R.Taraškevičius prisiminė neseniai sulaukęs J.Karnilienės vizito.
„Ji tada apsiverkė mano kabinete, pasakojo, kaip jai sunku važinėti į darbą iš Kretingos rajono, kad tai kainuoja apie tūkstantį litų per mėnesį. Minėjo ir nesutarimus su bendradarbiais. Tačiau tada šitie dalykai nebuvo akcentuoti. Kaip ir bet kurį kitą žmogų, ją paguodžiau ir siūliau išeičių. Vėliau paaiškėjo, kad ji mane prigavo. Iš darbuotojų sužinojau dalykų, kurie jokiu būdu netoleruotini. Žmonės negali dirbti direktorės namuose savo darbo metu. Dabar gailiuosi, jog tada, kai J.Karnilienė manęs prašė atleisti iš darbo, jos prašymo nepatenkinau“, – atviravo meras.
Naujausi komentarai