Baiminasi dėl saugumo

Reikjaviko gatvėje gyvenanti jauna mama nesiryžta savo mažylių vienų išleisti į kiemą.

Neseniai kieme kanalizacijos šulinys kažkodėl buvo be dangčio. Bet tai gali būti atsitiktinumas.

Kur kas didesnė bėda – įrenginiai vaikams žaisti.

„Čiuožynė, kitaip dar vadinama straubliu, neturi jokių bortelių ir atramų. Lipdamas ant jos vaikas gali griūti atbulas ir neturės į ką įsitverti. O ir kai nučiuožia, krenta į apačioje kojomis išmuštą duobę. Taip gali ir susižeisti, ir išsipurvinti. Kai palyja, toje vietoje telkšo bala“, – pasakojo jauna mama Ineta.

Moteris teigė, kad gatvės gale neseniai įrengta puiki aikštelė, kur mažyliai visiškai saugūs, o įrenginiai – nauji ir patogūs.

Bet į šį kiemą susirenka tiek daug vaikų, kad prie kiekvienų sūpuoklių ar laipynių vaikai rikiuojasi į eilutę.

Grėsmė: styrančios vinys mažuosius klaipėdiečius gali rimtai sužeisti. / Ilmos Jurkuvienės nuotr.

Įrenginiai sulūžo

Ineta teigė savo rūpesčiu pasidalijusi su drauge, kuri taip pat turi mažų vaikų.

Pasirodo, jos kieme Mogiliovo gatvėje, prie 20 namo, vaikams ne tik nesaugu, bet ir pavojinga.

Šioje aikštelėje visi įrenginiai – mediniai ir visi sugadinti.

Už senų pavienių įrenginių priežiūrą atsakingi teritoriją prižiūrintys administratoriai.

Čiuožynės laipteliuose styro vinys, o skarda, ant kurios vaikai sėda ir čiuožia, atsilaupusi, kaip atidaryta konservų dėžutė.

„Vaikas ja čiuoždamas tikrai gali susiplėšyti drabužius, bet tai mažesnė bėda nei galimybė susižeisti. Šliuoždami žemyn mažieji gali persirėžti kojas ar sėdynes iki kraujo. Sūpynės, primenančios lentą, tokios išsiklaipiusios, kad guminės apsaugos visiškai nuklypusios nuo lentos, ant kurios vaikai sėdasi. Taip nesunku koją prisispausti ar net nusilaužti. Smėlio dėžės medinis rėmas sulūžęs, jei mažylis nepamatys, gali skaudžiai užsigauti“, – pasakojo Inetos draugė.

Ji savo mažylius taip pat veda į kitą kiemą, kur įrengta nauja aikštelė mažiesiems klaipėdiečiams.

Su panašiomis bėdomis susiduria ir daugiau jaunų tėvų, todėl vienų vaikų į kiemus neišleidžia.

Pažaisti juos vežasi į Poilsio parką ar vedasi į atokiau esančias aikšteles.

Duobė: Reikjaviko gatvėje nušliuožę vaikai gali įkristi į duobę. / Ilmos Jurkuvienės nuotr.

Kasmet – naujos aikštelės

Savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja Jolanta Mickevičienė atsakė į gyventojams aktualius klausimus.

Jos teigimu, naujų, higienos normas atitinkančių vaikų žaidimų aikštelių, kurias prižiūri savivaldybė, mieste yra 62.

Kur yra šios aikštelės, kiekvienas gali sužinoti panaršęs savivaldybės tinklalapyje, puslapyje, pavadintame „Žemėlapiai“, paspaudę nuorodą „Žaidimų aikštelės“.

Kiek dar yra pavienių įrenginių, kurie tebestovi kiemuose nuo sovietmečio ar vėliau buvo įrengti bendruomenių ar net privačių asmenų iniciatyva, valdininkai neturi duomenų.

Šių metų balandžio pabaigoje uostamiestyje leista vaikams žaisti naujai įrengtose žaidimų aikštelėse Kretingos gatvėje prie 81 namo, Birutės gatvėje prie 15-ojo ir Statybininkų prospekte 2 namo kieme prie Eduardo Balsio menų gimnazijos.

Šiemet planuojama pradėti rengti dar tris naujas aikšteles.

Viena jų atsiras Minijos gatvėje prie 129 namo ir Mogiliovo gatvėje 13 namo kieme.

Žardininkų gatvės parke taip pat atsiras didelė moderni aikštelė vaikams, ji bus įrengta vykdant dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą.

Svarstė, ką daryti

Besidalindamos rūpesčiais jaunos mamos Ineta ir Agnė svarstė, kam turėtų pranešti apie sulūžusius įrenginius vaikams, ką jos gali padaryti dėl savo ir kaimynų vaikučių saugumo.

J. Mickevičienė paaiškino, kad prie savivaldybės rūpesčiu įrengtų aikštelių yra informaciniai stendai, juose nurodomi kontaktai asmenų, kuriems derėtų pranešti apie gedimus.

„Už senų pavienių įrenginių priežiūrą atsakingi teritoriją prižiūrintys administratoriai ar gyvenamųjų namų administravimo bendrijos. Jei įrenginiai neprižiūrimi, administruojanti įmonė gali kreiptis į savivaldybę prašydama šiuos įrenginius demontuoti. Teritoriją prižiūrintys administratoriai ar bendrijos raginamos pranešti savivaldybei apie nebeprižiūrimus ir paprašyti juos demontuoti, dauguma tokių įrenginių jau panaikinti“, – paaiškino valdininkė.

Pavojai: Mogiliovo gatvėje, 20 namo kieme, visi mediniai įrenginiai sulūžę ir net keliantys vaikams pavojų. / Ilmos Jurkuvienės nuotr.

Panašią temą neseniai socialiniuose tinkluose aptarinėjo Žvejybos uosto kvartalo kaimynai, kai kažkuris pasipiktino netvarkingais vaikams skirtais įrenginiais.

Gyventojų diskusija išsivystė iki kivirčo, kurią nutraukti pabandęs vyras pasiūlė realiai spręsti problemą, užuot vien tik piktintis rašant komentarus socialiniuose tinkluose.

„Bendruomenė prasideda nuo mūsų pačių – ne tik nuo kritikos, bet ir nuo veiksmų. Paklauskime savęs atvirai – ką kiekvienas iš mūsų padarėme, kad mūsų aplinka būtų geresnė? Pokytis prasideda nuo mažų žingsnių ir asmeninės atsakomybės“, – rašė klaipėdietis, tuo pradėjęs dar aktyvesnę diskusiją.

Balsuoti patingėjo

Kita šio mikrorajono gyventoja išdėstė, kad dar praėjusių metų rudenį pateikė projektą dėl šiuolaikiškos vaikų žaidimų aikštelės įrengimo Žvejybos uosto mikrorajone.

Pasirodo, jis buvo įvertintas teigiamai ir pateko į finalinį svarstymą.

Tada viskas priklausė tik nuo gyventojų, tereikėjo balsuoti.

Deja, žmonės buvo pasyvūs, todėl projektas nebuvo patvirtintas.

Žvejybos uosto mikrorajono gyventojai galėtų imti pavyzdį iš Smiltelės seniūnaitijos kaimynų, kurie mobilizavosi, aktyviai balsavo ir laimėjo.

Jų vaikai džiaugsis nauja, spalvinga ir saugia aikštele.

„Jie patikėjo, kad kiekvienas balsas yra reikšmingas, o aktyvi pilietinė pozicija lemia pokyčius. Labai liūdna matyti, kad dėl abejingumo geros idėjos lieka neįgyvendintos. Tai nėra tik praleista galimybė turėti gražią aikštelę – tai ir ženklas, kad turime keisti savo požiūrį. Pilietinė atsakomybė – tai ne tik kritika ar lūkesčiai, kad „kažkas kitas“ kažką padarys. Tai veiksmas. Tai dalyvavimas. Tai balsavimas. Tai rūpestis bendruomene. Būti bendruomenės dalimi reiškia veikti kartu, spręsti kartu ir kurti kartu. Tad jei norime turėti gražią aplinką, patogią infrastruktūrą ir gyvą rajoną, turime visi prisidėti – ne stebėti, o veikti. Tikiu, kad ši patirtis bus mums pamoka ir paskata būti aktyvesniems ateityje. Ačiū visiems, kurie palaikė projektą, ir kviečiu visus kitus jungtis kitąkart, nes kiekvienas mūsų žingsnis kuria pokytį“, – į kaimynus kreipėsi gyventoja.

Buvęs seniūnaitis, dabar miesto tarybos narys Saulius Liekis priminė apie J. Mickevičienės paminėtą dalyvaujamąjį biudžetą, kurio pinigų paskirstymą sprendžia klaipėdiečiai.

Idėjas miesto žmonės siūlo kasmet. Kartu politikas suabejojo, ar toks būdas gerinti savo gyvenamąją aplinką nebus panaikintas.