Dėl Klaipėdos rajono valdžios užsispyrimo Žaliojo slėnio gyvenvietės ir „Pakrantės“ sodų bendrijos gyventojai priversti žvyrkelyje laužyti mašinas ir iki šiol negali naudotis viešuoju transportu.

Bijo išsibarškinti dantis

„Klaipėda“ rašė, kad rekonstruojant Palangos plentą bus panaikintas kairysis posūkis į Žaliojo slėnio gyvenvietę. Todėl į ją namo važiuojantiems žmonėms kaskart teks daryti beveik aštuonių kilometrų ilgio apylanką.

„Šias problemas žinome ir su gyventojais ieškojome įvairių būdų, kaip jas išspręsti. Kompromisas galėtų būti toks – išasfaltuoti žvyrkelį, nutiestą per „Pakrantės“ sodų bendriją ir jungiantį kelius Klaipėda–Kretinga bei Klaipėda–Palanga“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas.

Toks variantas tenkina ir Žaliojo slėnio gyventojus. „Tuomet mums, norint parvažiuoti namo, nebereikėtų sukti tų papildomų aštuonių kilometrų. Apylanka sutrumpėtų perpus“, – sakė gyvenvietėje įsikūręs Artūras Kaktavičius.

Išasfaltuoti pustrečio kilometro ilgio žvyrkelį prašo ir „Pakrantės“ sodų bendrijos gyventojai. Vakar jų prašymas buvo išvežtas į Vilnių susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui. Bendrijos pirmininko Egidijaus Vaišvilo teigimu, nors žvyrkelis priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, ši per trejus metus tik porą kartų buvo atsiuntusi greiderį.

„Važiuojant tokiu žvyrkeliu galima ir dantis išsibarškinti. Todėl jį greideriuojame už savo pinigus“, – sakė E.Vaišvilas.

Kursuotų miesto autobusai

Žvyrkelis yra tapęs priežastimi, kodėl Žaliojo slėnio ir „Pakrantės“ sodų bendrijos gyventojai iki šiol negali naudotis viešuoju transportu.

Įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ tuo keliu nesiunčia autobusų, nes bijo, kad šie gali sulūžti.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ direktorius Gintaras Neniškis kreipėsi į susisiekimo ministrą E.Masiulį prašydamas išasfaltuoti žvyrkelį, nes tuomet būtų galima užtikrinti patogesnį dviejų gyvenviečių žmonių susisiekimą viešuoju transporto.

Autobusai važiuotų Liepojos gatve, pasuktų į žvyrkelį, iš jo važiuotų Palangos plentu lygiagrečiai Žaliajam slėniui, o iš šio kelio įsuktų į Tauralaukį.

„Autobusais važinėtų labai daug žmonių. Dabar mūsų vaikai iš mokyklos turi laukais parklampoti šešis kilometrus, nes nėra susisiekimo. Čia gyvena ir senų, neįgalių žmonių, kurie dažnai vyksta pas medikus. Miesto autobusai mums būtini“, – sakė Žaliojo slėnio gyventojai.

Tokios pat problemos, pradėjus kursuoti viešajam transportui, išsispręstų ir „Pakrantės“ sodų bendrijos žmonėms.

Šiose gyvenvietėse yra įsikūrę 350 šeimų.

Meras nerašo rašto

Žaliojo slėnio ir „Pakrantės“ gyventojai jau buvo nuvykę į Susisiekimo ministeriją prašyti lėšų žvyrkeliui išasfaltuoti.

„Išgirdome, kad mūsų prašymai nieko nelems. Pinigai gali būti skirti tik tada, kai į ministeriją savo raštu kreipsis Klaipėdos rajono meras ar savivaldybė“, – tvirtino A.Kaktavičius.

Todėl gyventojai surašė tokį prašymą Klaipėdos rajono savivaldybės merui Vaclovui Dačkauskui.

„Tačiau esame visiškai ignoruojami. Nei meras, nei savivaldybės vadovai, nei miesto taryba rašto ministerijai taip ir neparašė“, – piktinosi gyventojai.

V.Dačkauskas tvirtino raštą Susisiekimo ministerijai parašęs ir gavo atsakymą iš jai pavaldžios Lietuvos automobilių kelių direkcijos.

Atsakyme teigiama, kad rajoninės reikšmės žvyrkelio asfaltavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, todėl esą ji ir turi spręsti, kokius kelius ir kada tvarkyti.

Gyventojai tikina, kad tai buvo jų parašytas raštas, kurį savivaldybė tik persiuntė Susisiekimo ministerijai.

„Neseniai posėdžiavusi Klaipėdos rajono tarybos Strateginio planavimo komisija nusprendė šito žvyrkelio asfaltavimą įtraukti į 2008-2020 metų strateginės plėtros planą. Kol kas niekuo daugiau negalime padėti. Rajone yra per tūkstantį kilometrų žvyrkelių, o šiemet pinigų gatvių remontui gavome keturis kartus mažiau nei pernai“, – sakė V.Dačkauskas.

Pastebėjus, kad po dvejų metų šios dvi gyvenvietės jau gali būti Klaipėdos miesto teritorija, todėl nelogiška žvyrkelio asfaltavimą įtraukti į planą iki 2020 metų, V.Dačkauskas aiškino, kad gyvenvietės Klaipėdai gali ir nepriklausyti. „Dar nežinia, kaip čia bus“, – svarstė meras.

Lėšos gali būti skirtos

Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius V.Puodžiukas tvirtino, kad pinigai šiam žvyrkeliui asfaltuoti galėtų būti skirti iš Vyriausybės Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo.

„Yra vilčių, kad lėšų atsiras dar šiemet“, – sakė V.Puodžiukas.

Preliminariais skaičiavimais, išasfaltuoti žvyrkelį gali kainuoti apie 500 tūkst. litų.

V.Puodžiukas Klaipėdos rajono mero nenorą rašyti prašymą dėl lėšų skyrimo žvyrkeliui asfaltuoti grindė tuo, kad rajonas nori gauti pinigų kitiems projektams.

„Vienai savivaldybei tikrai neskiriama pinigų kelių objektų remontui ar statyboms finansuoti. Todėl gali būti, kad pinigų žvyrkeliui neprašoma, nes bus pateiktas prašymas gauti lėšų kitų gatvių remontui. Tačiau žvyrkeliui galimos skirti lėšos yra tikslinės. Ir pinigai gali atitekti arba ne. Bet pirmiausia jų reikia paprašyti“, – sakė V.Puodžiukas.

„Klaipėdos rajono savivaldybės pozicija nerašyti prašymo ministerijai tikrai siutina. Iš mūsų jau atėmė kairinį posūkį į gyvenvietę, nors jis buvo numatytas specialiajame plane, o rengiant Palangos plento rekonstrukcijos techninį projektą kažkur dingo. Mes sutinkame nebeprieštarauti dėl to posūkio, tačiau jei nebus išasfaltuotas žvyrkelis, tikrai pradėsime klausti ir domėtis, kodėl buvo nesilaikoma specialiojo plano“, – tvirtino A.Kaktavičius.