- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime svarstant Šventosios uosto ateitį koreguojantį įstatymą iškilo klausimas, kokį uostą prie jūros įmanoma pastatyti tam beveik neskiriant pinigų.
Numetė vargą savivaldybei
„Klausimas dėl Šventosios uosto skamba lyg ir proveržis, bet toks nuogąstavimas, ar tai nėra tiesiog vargo nusimetimas. Dar pernai birželį žemės ūkio ministras kalbėjo apie 35–40 mln. Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimą. Dabar yra kalbama tik apie 2 mln. eurų parėmimą iš Žuvininkystės paramos fondo ir tiesiogiai savivaldai“, - pastebėjo Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Ar tai nėra iš esmės valstybės nusisukimas nuo problemos esmės. Spręsti tokio masto problemą ir statyti uostą Lietuvos žvejams yra neadekvatūs resursai Palangos savivaldai. Ar nebus taip, kad antrasis etapas iš esmės niekada neįvyks? Dabar bus įvykdyta tiktai už 2 milijonus kosmetinis pagilinimas, kelio nutiesimas, o viskas kitkas užmiršta.
E.Gentvilas pripažino turintis skausmingos patirties su Šventosios uostu.
„Prieš 7 metus, bandant atgaivinti jį, latvių kompanija padarė broką. Atsisveikinome su jais taip jiems ir nesumokėję, nors buvo siūloma ir baudžiamąsias bylas kelti, bet kadangi nesumokėjome už broką, taip ir liko. Po to septynerius metus nieko nebuvo daryta“, - pastebėjo E.Gentvilas.
Jo nuomone, yra daroma klaida, kai numatomas uosto išplėtojimas be molų. Ar yra Vyriausybėje planas, kaip ateityje bus skiriamos lėšos, statomi, rekonstruojami molai?
„Be molų Šventosios uosto pastatymas neįmanomas. Ar valstybė numatys tuos 40 mln. eurų molų statybai? Palanga savo galimybėmis to nepadarys, reikia europinių lėšų. Ar yra Vyriausybėje planas, kaip ateityje bus skiriamos lėšos, statomi, rekonstruojami molai“, - kėlė klausimus E.Gentvilas.
Šventoji Klaipėdai nereikalinga
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis aiškino, kad tikslas yra įpūsti gyvybės merdinčiam Šventosios uostui kaip vieną iš paskutinių galimybių padaryti ką nors ūkiško su tuo uostu ir išnaudoti nors kiek jo potencialą.
Nuo šių metų liepos 1 dienos turėtų įsigalioti Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimai. Bet ar jie savaime „įpūs Šventosios uostui gyvybę“?
„Palangos savivaldybė planuoja įdėti 170 tūkst. ir tiek, kiek galės pasinaudoti, – apie 1 mln. ar 1 mln. su trupučiu iš žemės ūkio europinių fondų. Tai čia bus pirmasis stimulas, o toliau, kaip sakiau, visi keliai atviri“, - sakė R.Masiulis.
Kol kas nėra jokių duomenų, kad prie Šventosios uosto statybos bent kiek prisidėtų privatūs asmenys.
O kaip dėl Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos?
„Dėl Šventosios jūrų uosto buvo daug įvairiausių planų, didelių finansinių prognozių, ką reikėtų investuoti, kokia galėtų būti iš to nauda, kas galėtų prie to prisidėti, bet nė vienas iš tų projektų nebuvo tiek apčiuopiamas ir toks realus, kad jo būtų imtasi, kad būtų ryžtasi jo imtis, ir Šventosios jūrų uostui grėsė tiesiog stagnacija. Vyriausybė matė, kad jūrų uostas, mūsų Klaipėdos uostas, yra užsėmęs konkurencija su dideliais Baltijos uostais. Norint vystyti Šventosios jūrų uostą, reikėtų didinti ir etatus, ir tam skirti finansus. Krovos verslo ten nėra, pagrindinio jūrų uosto verslo ten nėra. Niekada Klaipėdos uostas tiek dėmesio nebūtų jam skyręs, o savivaldybė nori, savivaldybė turi viziją, turi planą, to plano pirmoji dalis suderinama su Vyriausybės planais ir mes prisidedame – duodame nemažai pinigų“, - aiškino susisiekimo ministras R.Masiulis.
Jaučia valstybės nusisukimą
Tai, kad Šventosios uostas yra tiesiog numetamas Palangos savivaldybei pasisakė ir Seimo narys Simonas Gentvilas.
„Gaila, kad Vyriausybė nerado nieko kito, išskyrus tuos 2 mln. iš Žuvininkystės paramos fondo, kaip atiduoti Palangos savivaldybei. Bus tik minimalus proveržis, bet tikrai tai nėra ilgalaikė strategija. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tikrai yra kur kas pajėgesnė ir turi didesnį inžinerinį pajėgumą tuos darbus atlikti, ypač su jūrine inžinerija. Palangos savivaldybei, kuri daro tai tik išskirtinai, tai yra nei kompetencijos, nei gebėjimų… Valstybės nusisukimas nuo Šventosios uosto yra jaučiamas“, - svarstė S.Gentvilas.
„Susidaro tokia nuomonė – arba Vyriausybė neturi kompetencijos, kad tiek metų tempė tą gumą dėl Šventosios uosto ir nieko nepadarė, dabar jau lyg ir numetė savivaldybei. Čia yra problema. Kas trukdė tai padaryti iki šio laiko?“, - klausė Seimo narys Vytautas Kamblevičius.
Nors Susisiekimo ministerija Šventosios uosto atstatymui pinigų neskirs, susisiekimo ministras R.Masiulis svarstė, kad geriau kažką daryti dabar nei laukti.
„Nemanau, kad Vyriausybė nusimeta Šventosios uosto klausimą nuo savęs. Mes matome, kad sutampa interesai, kažkas rodo iniciatyvą. Jeigu Palanga turės tokių projektų, kurie bus naudingi ekonomiškai, tikrai Vyriausybė prie jų prisidės“, - teigė R.Masiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos gynimas – strateginis klausimas13
Karinio konflikto atveju Klaipėda dėl savo strateginės padėties ir ekonominės svarbos yra ypač reikšmingas mūsų valstybės miestas. Todėl uostamiesčio žmones padiskutuoti, kaip, reikalui esant, kartu ginsime Klaipėdą, pakvietė šalie...
-
Klaipėdoje – knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės
Šią savaitę Klaipėdoje vyks knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės. Apie iškilų dvasininką ir svarbų valstybininką kartu su leidinio sudarytoju istoriku Algimantu Katiliumi kalbės jo kolegė Vi...
-
Įstatymų laikytis per brangu?3
Nusprendus pašalinti memorialinę lentą, skirtą buvusiam sovietinės Lietuvos švietimo komisarui ir rašytojui Antanui Venclovai, paaiškėjo, kad šis daiktas nėra Klaipėdos savivaldybės turtas. Todėl, laikantis vie&scaro...
-
„Žuvies dienų“ renginiai koreguoja eismą Klaipėdos senamiestyje
Dėl gegužės 17–19 d. Klaipėdos senamiestyje vyksiančių „Žuvies dienų“ renginių bus draudžiamas eismas šiomis senamiesčio gatvėmis: Žvejų g. nuo Pilies iki Tiltų g., Kalvių g., Kurpių g. nuo Mėsininkų iki Vežėjų g....
-
Rekonstravus Smiltynės perkėlos krantines į Neringą galės plukdyti keturi keltai1
Baigta dvejus metus trukusi ir apie 6 mln. eurų kainavusi Smiltynės perkėlos krantinių rekonstrukcija – piko metu joje galės plaukioti keturi keltai, todėl poilsiautojai Kuršių neriją turėtų pasiekti greičiau. ...
-
Paskelbtas Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatai paraiškas gali pateikti iki gegužės 29 dienos imtinai. ...
-
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda A. Nikolajevienė5
Nuo trečiadienio Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda konkursą laimėjusi Aušra Nikolajevienė. ...
-
Vasaros sezonas pajūryje ne visur prasidės vienodu metu1
Šiemet vasaros sezonas pajūryje ne visur prasidės vienodu metu. Tikimasi, kad Klaipėdoje jis startuos birželio 1-ąją, Palangoje šiandien, gegužės 15-ąją, o Nidoje – tik birželio 7-ąją. Iki vasaros sezono atidarymo kai kur gelb...
-
Klaipėdoje naujus lauko treniruoklius įrengs ne visur
Žolynų gatvėje netoli dviračių tako esantis treniruoklis, skirtas visiems norintiems sportuoti, – sulūžęs ir nebenaudojamas. Nors gyventojai reikalauja jį sutvarkyti, tačiau valdininkai naujo įrengti neketina ir planuoja senąjį tiesiog demon...
-
Palangoje – dėmesys mokesčių mokėtojams
Minint Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, Palangoje pagerbti daugiausiai mokesčių į kurorto biudžetą sumokėję verslininkai bei privataus apgyvendinimo paslaugų teikėjai. ...