„Visi tikslai, įskaitant elektromobilių stotelių įrengimą, atsinaujinančių degalų proporcijas, automobilių kiekį, keleivių skaičius geležinkelio transporte, yra nepasiekti. Tai dabar yra pilietinė iniciatyva minus 41 proc. mažiau CO2 („41 proc. mažiau naftos“ – BNS) – bene pirma pilietinė iniciatyva, prie kurios prisijungė 230 įmonių, kurios sako: valstybe, darykite daugiau dėl klimato kaitos, nes verslas iš to galės sukurti, ypač regionuose, darbo vietas. Tai čia yra vėjas į politikų bures. Bet čia klausimas turėtų būti užduodamas susisiekimo ministrui“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybė valandą pareiškė S. Gentvilas.
„Yra 400 mln. eurų kabanti bauda, yra Valstybės kontrolės išvados, ir kur yra veiksmai? Veiksmų, įskaitant e. tollingą, automobilių taršos mokestį ir kitus, deja, be Susisiekimo ministerijos pagalbos neįveiksime“, – kalbėjo ministras.
S. Gentvilo teigimu, už susisiekimo srityje neįgyvendintas taršos mažinimo užduotis, turi atsakyti pats sektorius.
„Transporto sistema turi atsakyti už savo emisijas. Ir atsakant tiesiai šviesiai, tas kas važiuoja, tas turėtų iš tikrųjų mokėti už savo neigiamą poveikį aplinkai, o ne visa Lietuvos visuomenė, visi pensininkai iš bendro biudžeto“, – sakė aplinkos ministras.
„Visų pirma tai yra moralinis klausimas, ar mes vykdome tarptautinius įsipareigojimus. Antras yra finansinis klausimas“, – pridūrė jis.
S. Gentvilo teigimu, 2027 metais Lietuva dėl viršytų CO2 emisijų turės sumokėti „kelių šimtų milijonų eurų baudą“, o šias išlaidas Finansų ministerija įtrauks į trimetį ir artimiausių metų biudžetus.
Valstybės kontrolės teigimu, Lietuvos transporto sektoriui tenka 31,8 proc. šalyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio.
Naujausi komentarai