„70-ties metų moteris važiavo paspirtuku, buvo neblaivi, krito, patyrė sunkią galvos traumą ir taip atsidūrė ligoninėje. Dabar jos būklė kol kas yra sunki, stabili. Reanimacijos skyriuje jau nebegydoma“, – vieną situaciją apibūdino skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Rūta Juškaitė.

Medikai sako, kad kai kurie sužeidimai itin reti, kiti – vos nusibrozdinę. Ir daugiausiai nelaimių atsitinka girtiems.

„Tuos, kuriuos partrenkia paspirtukas, dažniausiai būna blaivūs, o tie, kurie patys nuvirsta, dažnai būna neblaivūs. Apie 50 proc. atvejų tikrai būna bent jau minimaliai išgėrę, o kai esi išgėręs, nelabai apskaičiuoji savo galimybių, ką gali daryti, ko negali daryti“,  – kalbėjo skubiosios pagalbos skyriaus vedėja.

Policija primena, kad važiuoti dviračiu ar elektriniu paspirtuku padauginus alkoholio draudžiama. Bet pareigūnai pastebi, kad žmonės daro priešingai – dažnai būtent girti mašiną keičia dvirate transporto priemone.

„Nuo metų pradžios Klaipėdos apskrityje atsakomybėn buvo patraukti tiek dviratininkai, tiek elektrinių paspirtukų vairuotojai. Iš viso 339 asmenys. 180 asmenų – elektrinių paspirtukų vairuotojai“, – teigė kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Klaipėdos vaikų ligoninėje šiemet irgi apie 100 nukentėjusiųjų – dviratininkų ir paspirtukininkų. Traumos įvairios. Sunkesnės paaugliams.

„Tikrai pasakysiu, kad kartais tuos nubrozdinimus, kuriuos pamatai, kuriuos patiria dviratininkai, paspirtukininkai, riši ir man pačiam skauda. Nes tai atrodytų kaip ir nieko tokio, bet tai yra skausmingos traumos. Na, ir toliau kalbame apie rimtas traumas – sužalojimai ir lūžiai, gilios žaizdos, galvos smegenų traumos, ypač atkreipčiau dėmesį į jas. Tai yra sunkios traumos, kurios iš tikrųjų palieka liekamuosius reiškinius ir gijimas yra sudėtingesnis“, – kalbėjo vaikų ligoninės traumatologas Jonas Baltrūnas.

Policijos pareigūnai fiksuoja, kad daugelis, net vaikai, nedėvi šalmų bei šviesą atspindinčių liemenių. Nors nepilnamečiams dėvėti šalmus privaloma.

„Dažnai būna ir plaštakų, kelių traumos, nubrozdinimai. Tad bent jau plaštakų, kelių apsaugos būtų naudingos. Šalmai padėtų išvengti sunkių galvos traumų, taip pat veido traumų, nes veido traumos gali reikalauti operacinio gydymo ir išlieka kosmetinis defektas“, – sakė gydytoja R. Juškaitė.

Pareigūnai pastebi, kad pasitaiko ir tokių pažeidimų, kai paspirtuku važiuoja keli žmonės, jais vežami vaikai. Dažnai tėvams reikia priminti, kad važiuoti keliu dviračiu ir elektriniu paspirtuku leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų vaikams. Ir, anot policijos, didelė bėda, kad daugelis per greit lekia.

„Įsivaizduokite, kad ir suaugęs asmuo važiuoja pėsčiųjų takais su paspirtuku, kuris atitinka motorolerio statusą, viršija 25 km/val. greitį, jo galia didesnė negu 1 kw, tačiau paspirtukas nei draudžiamas, nei registruojamas, vairuotojui nereikalingas nei šalmas ir panašiai. Mes vėlgi šiek tiek kreipiame dėmesį į tai, kad būtų juridiškai ir teisiškai kuo skubiau priimami teisiniai sprendimai“, – komentavo kelių policijos tarnybos viršininkas.

Medikai pastebi, kad nelaimių daugiausia, kai saulė lepina.

„Šiltuoju metu ypač pagausėja traumų, kurių būtų galima išvengti, jeigu pacientas laikytųsi banaliausių saugumo, asmens saugos taisyklių. Mūsų susirūpinimas yra toks, kad daugumą traumų, ypač sunkių, kuomet pacientai guli intensyvios terapijos skyriuje, su pasekmėmis, su liekamaisiais reiškiniais, tiek suaugę, tiek vaikai, galima išvengti“, – kalbėjo laikinasis Klaipėdos ligoninės filialo direktorius Saulius Raugelė.

Į Klaipėdos ligonines nemažai patenka ir kurotininkų, ypač iš Palangos. Kartais per parą su įvairiomis traumomis net iki 80 žmonių. Nors apie dviratininkų ir paspirtukininkų bėdas nuolat kalbama, traumų dėl nesaugaus važiavimo itin elektriniais paspirtukais daugėja. Ir kasmet fiksuojama per 200 eismo įvykių, per kuriuos nukenčia žmonės.