Pereiti į pagrindinį turinį

Vėjai uostamiestyje neturėtų stebinti

2017-11-06 09:49

Dažnai pūstelėjus stipresniam vėjui per šalį, o kartais ir į kaimynines šalis nuvilnija banga apie uždaromą Klaipėdos uostą.

Tendencija: dėl palankiausių sąlygų, ryte iš Švedijos grįžus su keltu, Klaipėdos uoste galima pamatyti švartuojant daugiau laivų.
Tendencija: dėl palankiausių sąlygų, ryte iš Švedijos grįžus su keltu, Klaipėdos uoste galima pamatyti švartuojant daugiau laivų. / Vidmanto Matučio nuotr.

Sąlygos – ne blogiausios

Taip nutiko ir praėjusią savaitę, kai per Lietuvą ir į rusiškąją erdvę nuplasnojo pranešimas, kad dėl stipraus vėjo ribojama laivyba Klaipėdos uoste ir prie vartų laukė dalis laivų įplaukti ir išplaukti.

Realiai yra tik pristabdoma laivyba ir tai dažniausiai tik dėl to, kad, esant dideliam bangavimui jūroje, sunku perduoti į laivą ar paimti iš jo locmaną.

Klaipėdos uostas nėra koks nors „viščiukas“, kuris pradeda krypuoti į šalis pūstelėjus didesniam vėjui. Uostų, ne tik Klaipėdos, veiklai turi įtakos ne tik vėjai, dar priklausomai, kokios jie krypties, bet ir lietus, nes stabdo atskirų krovinių, kaip grūdai, krovą, rūkai, ledas, ledonešiai, vandens lygio svyravimai.

Klaipėdos uostas yra palyginti palankioje vietoje – jis yra neužšąlantis, jo laivybai įtakos neturi ledonešiai, nėra ypatingai didelių vandens lygio svyravimų. Galima palyginti, kad kaimyniniai Rygos, Talino, Rusijos uostai ypač kenčia šaltomis žiemomis, kai jų akvatorijas ir prieigas sukausto ledai.  

Stiprūs vėjai panašiai veikia visus rytinės Baltijos uostus. Jų įtaka jaučiama ir bangoms nurimus, nes per patvankas į uostus privaroma daug smėlio, sumažėja gyliai jų laivybos kanaluose. Prieš keletą metų buvo netgi atvejis, kai Ventspilio uosto kanale dėl užnešto smėlio priimamų laivų gramzdą, kol uostą išvalė, buvo sumažinta keliais metrais. 

Klaipėdos uoste tokių ekstremalių užnešimų nebuvo.

Stipresnių vėjų laikas

Vėjai yra laikomi vieni iš pastoviausių meteorologinių reiškinių, kurie labiausiai priklauso nuo sezoninių ciklonų.

Pagal daugiamečius vėjo stebėjimo duomenis, Lietuvoje didžiausia vėjų kaita būna pajūryje.

Rudenį ir žiemą stipresni vėjai pajūryje ir Klaipėdoje neturėtų stebinti. Spalį, lapkritį, gruodį, kartais dar ir sausį Klaipėdoje dažniausiai vyrauja vakarų, pietvakarių, šiaurės vakarų, antroje žiemos pusėje – pietryčių vėjai. Patys pavojingiausi vakarų vėjai spalį ir sausį, galintys siekti iki 34 m/s, o gruodį net iki 38 m/s. Tai paaiškina, kodėl didžiausi uraganai Klaipėdoje fiksuoti gruodį – tarkim „Anatolijus“ vyko gruodžio 4 d. Taip pat spalį ir sausį fiksuoti iki 34 m/s stiprūs pietvakarių vėjai. Kiek „švelnesni“ šiaurės vakarų vėjai. Didžiausia jų daugiametė galia buvo fiksuota spalį ir gruodį iki 27 m/s, o sausį – iki 29 m/s.

Klaipėdos ypatumas tai, kad čia yra didelės atviros erdvės nuo jūros, todėl vėjų kaita yra staigi – momentais vėjo greitis gali padidėti net iki 70 proc. Įprasta, kad stipriausi vėjai Klaipėdoje būna po pietų, o silpniausi – naktį ir paryčiui. Todėl rudenį, kai vėjai sustiprėja yra tarsi nedidelė tendencija daugiau laivų į uostą įvesti tuo laikotarpiu, kai kyla saulė.

Klaipėdos meteorologinės stoties duomenimis, Klaipėdoje per metus stebima apie 35 stiprių vėjų plūsmų, kai vidutinis jų greitis siekia 17–25 m/s. Vidutinė tokių štormų trukmė yra 25 val., bet jie gali tęstis ir 2–3 paras.

Rūkų ir trauklių įtaka

Prie laivybai nemalonių reiškinių, kurie sunkina laivų eismą, priskiriami ir rūkai.

Rudenį jie yra retesni nei pavasarį. Per metus Klaipėdos uoste rūkas būna vidutiniškai 335 val. Iš jų lapkritį, gruodį ir vasarį maždaug po 30 val., sausį ir balandį – maždaug po 40 val., o kovą ir gegužę – po 43 val.

Rūkų kiekis uoste taip pat susijęs su vėjais. Įprasta, kad rūkai dažniausiai susidaro esant silpniems vakarų, pietryčių ir pietų vėjams. 

Klaipėdos uostą veikia ir patvankos bei atoslūgių procesai, bet laivybai jie turi mažesnę įtaką. Dažniausiai patvankos dėl sustiprėjusių vyraujančių pietvakarių, vakarų ir šiaurės vakarų vėjų Klaipėdos uoste būna lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais. Labiausiai vandens lygis nukrenta gegužę ir birželį. 

Klaipėdos sąsiauryje dėl vėjo, vandens apykaitos ir atmosferos slėgio kartais susidaro apie 30 centimetrų aukščio bangos, vadinamos seišos. Tačiau jos nėra tokios pavojingos, kaip traukliai. Pastarieji pavojingi dėl aukščio, kuris gali siekti iki 50 centimetrų. Jie susidaro prieš štormą arba jo metu, kai pučia šiaurės ir šiaurės vakarų vėjai, o vandens lygis dėl patvankos akvatorijoje pakyla daugiau kaip 20 cm. Per metus Klaipėdos uoste traukliai susiformuoja vidutiniškai 19 kartų. Juos galima pastebėti visame uoste, netgi Malkų įlankoje. Pavojingiausi jie – 2–3 kilometrų atstumu nuo uosto vartų tiek uosto dalyje, tiek prie Smiltynės krantinių.

Po šiaurinio molo rekonstrukcijos, kai buvo įrengtas užlenkimas, trauklių įtaka sumažėjo, bet visiškai išguiti iš uosto šio reiškinio nepavyko.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų