Dideli norai

Tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos jūros regiono šalyse jau buvo kilę žvejybos laivų pjaustymo bangos.

Lietuvos žvejai yra pareiškę, kad iš dabartinio Baltijos jūros žvejybos laivyno norėtų supjaustyti net 25 laivus. Realiai galėtų būti leidžiama supjaustyti iki 10 laivų. Šiais metais parama skirta 4 laivams supjaustyti. Parama žvejybos veiklos nutraukimui numatyta ir 2023 m. Gal ji bus skirta dar kokiems 3–4 laivams?

Netgi patys žvejai nesitiki, kad parama būtų skirta 25 laivams supjaustyti. Jei tiek laivų būtų supjaustyta, žvejybos laivyno beveik neliktų. Turimais duomenimis, Baltijos jūroje leidimus ir galimybę žvejoti turi 31 laivas.

Žvejų niekas negirdi

Noras pjaustyti laivus žvejybos įmonėms labiausiai kilo per pastaruosius 2–3 metus, nes žvejybos jūroje beveik nebeliko.

Viską lėmė tai, kad nuo 2020 m. rytinės Baltijos jūros zonoje uždrausta žvejoti menkes. Kiek truks tas draudimas, niekas nežino, nes jį taikant menkių ištekliai, anot mokslininkų, vis tiek neatsikuria.

Aišku tik viena, kad ir 2023 m. nei Lietuvos, nei Latvijos, nei Estijos, nei Lenkijos žvejai negalės gaudyti menkių rytinės Baltijos jūros regione. Tuo tarpu žvejams iš Danijos, Švedijos, Vokietijos leidžiama gaudyti menkes vakarinėje Baltijos jūros dalyje.

Rytinės Baltijos žvejai nereikalingi, nes dėl menkių trūkumo vakariečiams sukelia rimtą konkurenciją.

"Kodėl nereikalingi rytinės Baltijos žvejai? Ar dėl to, kad sukelia rimtą konkurenciją vakariečiams?" – tokius klausimus jau ne vienus metus kelia ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių žvejai. Tačiau ES struktūrose jų niekas negirdi, nors žvejybos verslą ir tvarko komisaras iš Lietuvos.

Kompensuoja ir darbo netektis

Lenkijoje, kur ir žvejybos uostų, ir laivų, ir žvejų yra nepalyginti daugiau nei Lietuvoje, panašios nuotaikos. Lenkijos žvejai yra pateikę paraiškas 207 laivus supjaustyti į metalo laužą. Tai sudaro apie ketvirtadalį šios šalies žvejybos laivyno.

"Baltijos jūroje žuvų nebebus ir tai yra paskutinė akimirka su Europos Sąjungos (ES) parama gražiai ir sąžiningai palikti žvejybos verslą", – svarstė Lenkijos žvejai.

Iš maždaug 300 mln. eurų, kurie numatyti atsisakant žvejybos verslo Europoje, Lenkijos žvejams planuojama skirti 63 mln. eurų. Iki šių metų jau buvo skirta 71 mln. zlotų (per 15 mln. eurų).

Lenkijoje, skirtingai nei Lietuvoje, kompensacija nutraukus žvejybą mokama ne tik laivų savininkams, bet ir žvejams. Priklausomai nuo dirbto laiko, žvejybos laivo dydžio, žvejui netekus darbo numatyta nuo 50 iki 200 tūkst. zlotų (nuo 10,6 iki 42,4 tūkst. eurų). Numatyta ir sąlyga, kad žvejys 5 metus negalės niekur kitur dirbti žvejo darbo. Teks persiorientuoti į kitą veiklą.

Lietuvos pavyzdžiai, kai prieš dešimtmetį ir daugiau buvo pjaustomas žvejų laivynas, rodo, kad žmonės į naują veiklą persiorientuodavo sunkiai. Pinigai dažniausiai buvo naudojami ne verslui vystyti, o gyvenimo sąlygoms gerinti – namams statyti ar automobiliams įsigyti.