Lėbartų kapinėse karstai su mirusiais klaipėdiečiais leidžiami į vandens sklidinas duobes. Anapilin artimuosius išlydintys gyventojai taip pat priversti klampoti purvu. Amžino poilsio vietą keiksnoja ir duobkasiai – pavasarį ir rudenį pelke virstančiose kapinėse jie pluša ilgiau, o iš duobės vandenį yra priversti semti kibirais ar slėpti šakomis.

Išgyveno siaubą

Lietingomis dienomis savo mirusius artimuosius palydintys uostamiesčio gyventojai, jau ir taip sugniuždyti netekties, Lėbartų kapinėse patiria dar vieną sukrėtimą.

Klaipėdiečių teigimu, iki kapo duobės velionio palydai tenka bristi purvu, o amžinojo poilsio vietą pasiekus pasitinka dar didesnė „staigmena“ – duobėje tyvuliuoja vanduo.

„Buvo siaubinga žiūrėti, kai karstą leido į purvino vandens prisikaupusią duobę. Siaubingas jausmas“, – neseniai vykusias artimos bičiulės laidotuves prisiminė klaipėdietė Irena.

Kur žiūri vadovai?

Moteris stebėjosi, kaip galima leisti garbingai gyvenimą nugyvenusį žmogų laidoti tiesiai į purvą.

Be to, esą nemaža dalis naujų kapinėse esančių kvartalų primena pelkes, netrūksta ir šiukšlių.

„Aš tokioje vietoje šuns nelaidočiau, ką jau kalbėti apie artimą žmogų. Vaizdas klaikus“, – sunkiai tramdydama susijaudinimą kalbėjo Irena.

Uostamiesčio gyventoja kėlė klausimą, kur nukreiptos kapinių vadovų akys, kad vietoje, kur gyventojai susirenka prislėgti netekties skausmo,  vyrauja netvarka.

Gamtos nesukontroliuos

Lėbartų kapines prižiūrintys savivaldybės atstovai pripažino, kad tokių incidentų pasitaiko.

Dažniausiai su šia problema susiduriama pavasarį ir rudenį, kai padaugėja kritulių. Tada vanduo ima kauptis iškastose duobėse. Kartais jo esą gali pribėgti ir iš viršaus.

Valdininkai neabejojo, kad nemalonios situacijos kaltininkas – gamta, o žmogui belieka susitaikyti su jos krečiamomis išdaigomis.

Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė teigė, kad sukontroliuoti gamtą kapinių prižiūrėtojai nėra pajėgūs, todėl ir nutinka nemalonių incidentų.

„Vanduo – toks dalykas. Jis bėga, teka į tokias vietas, kur yra visai nepageidautinas“, – teigė Kapinių priežiūros skyriaus vedėja.

Z.Stankienė pabrėžė, kad kapinių prižiūrėtojai dirba su itin jautriais žmonėmis, o dėl artimojo netekties susikrimtę asmenys esą neretai linkę ir per daug dramatiškai vertinti situaciją.

„Netekties, streso ištiktam žmogui viskas yra labai skaudu. Tačiau sureguliuoti gamtos procesus yra labai sunku“, – teigė savivaldybės darbuotoja.

Reikėjo kreiptis nedelsiant

Pašnekovė patikino, jog kol kas nėra sulaukta skundų dėl panašių į šį atvejų, tačiau jeigu tokių atsirastų – esą nedelsiant būtų imamasi spręsti iškilusią problemą.

„Tiems žmonėms reikėjo iš karto ateiti. Esame priėmę sprendimą: jeigu yra gyventojų skundų, mes visada į juos reaguojame. Tikrai nepaliekame žmogaus likimo valioje“, – dėstė Z.Stankienė.

Vis dėlto savivaldybės darbuotoja negalėjo paaiškinti, kokių veiksmų būtų imtasi, jeigu laidotuvių apeigos būtų sustabdytos ir velionio artimieji nedelsdami būtų kreipęsi į kapinių prižiūrėtojus.

„Pirmiausia reikėtų pasižiūrėti, kokia yra situacija“, – sakė skyriaus vedėja.

Uostamiesčio kapines prižiūrinčio savivaldybės skyriaus vedėja pabrėžė, jog Lėbartų kapinės neturi savo duobkasių ir nekasa duobių.

Jos teigimu, esą duobkasiai paprastai pasirūpina tuo, kad velionio artimiesiems nebūtų sukelta nepatogumų, bei tuo, kaip atrodo duobė.

Piktina ir duobkasius

Netvarka Lėbartų kapinėse nepatenkinti ne tik mirusiųjų artimieji, bet ir ritualinių paslaugų teikėjai.

Po kiekvieno didesnio lietaus klampyne virstančias kapines keiksnoja ir duobkasiai, mat pailgėja jų darbo laikas, o duobę iškasti tampa žymiai sunkiau.

„Kai tik palyja lietus, nusistovi drėgnesni orai, iškart atsiranda ši problema“, – patikino Pajūrio laidojimo namų direktorius Ignas Vasiliauskas.

Pašnekovas paaiškino, kad tokiu atveju, kai kapinėse yra itin šlapia, iš duobės vandenį tenka semti kibirais arba purvo vonią primenanti duobė tiesiog uždengiama šakomis. Taip esą bent sušvelninamas šokiruojantis vaizdas.

„O vandenį semiame tik tada, kai procesija su nešamu karstu būna visai netoli. Jeigu anksčiau išsemtume – vėl prisipildytų. Per maždaug valandą vandens gali pribėgti iki kelių“, – duobkasių darbo sunkumus Lėbartų kapinėse aiškino direktorius.

Išeitis – kremavimas

I.Vasiliausko teigimu, dėl tokių darbo sąlygų smarkiai pailgėja ir vienos duobės iškasimo laikas. Be to, pašnekovas pastebėjo, kad dirbti stovint vandenyje tenka ne tik naujuose Lėbartų kapinių kvartaluose. Anot jo, kiek stipriau palijus, pažliunga visa teritorija.

Tiesa, kaip teigė pašnekovas, ten, kur kvartalai nauji – daugiau vietos, todėl galima pasitelkti techniką, o kai duobė kasama šalia kitų kapų –  viską tenka atlikti rankomis.

Už duobės iškasimą šiuo metu prašoma 450 litų, arba apie 140 eurų.

Direktorius pridūrė, jog norint, kad Lėbartų kapinėse iškasta duobė neatrodytų taip nemaloniai, piniginę gali tekti paploninti ir didesne suma.

Laidojimo namų vadovas pripažino, kad šiuo metu tiems, kurie nori išvengti laidojimo vandens duobėje, išeitis viena – kremavimas.

Problema – bloga žemė?

Dėl gyventojus ir ritualinių paslaugų teikėjus siutinančios situacijos I.Vasiliauskas kaltino žemę, suvežtą vykdant kapinių plėtrą.

„Tokios blogos žemės, kaip yra čia, dar niekur nematėme. Ten suvežtos kažin kokios miesto atliekos, o visai ne kapinių žemė, ne smėlis. Tokio š... dar nesame matę, kad į kapines vežtų“, – kritikos negailėjo pašnekovas.

Šiuo metu jau baigta kapinių plėtra ir su ja susiję tvarkymo darbai. Jie prasidėjo 2009-aisiais, o baigėsi – 2013-aisiais.

Kelerius metus trukęs procesas iš savivaldybės biudžeto pareikalavo apie 600 tūkst. litų.

Vis dėlto Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vedėja Vaida Lendraitienė užtikrino, jog žemė buvo tinkama. Jos teigimu, baigiant projektą dėl jos netinkamumo jokių priekaištų ar pastabų nebūta.

Drenažui nebuvo poreikio

Šimtus tūkstančių senąja valiuta kainavusios kapinių plėtros metu buvo įrengtas vandentiekis bei paviršutinių nuotekų surinkimo sistema, pastatytas kolumbariumas.

Tiesa, Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Z.Stankienė paaiškino, kad lietaus kanalizacija buvo įrengta tik prie takų.

Vis dėlto net kelerius metus vykdant darbus nepasivarginta išspręsti kapinių užliejimo vandeniu problemos, nors apie ją žinota seniau.

Dėl susidariusios situacijos V.Lendraitienė, kaip ir jos kolegė iš kito savivaldybės skyriaus Z.Stankienė, kaltino gamtos procesus.

„Vanduo ten visada buvo. Vandenys yra aukšti, o mes drenažo neįrenginėjome. Todėl dabar yra tokia padėtis, kokia yra“, – dėstė V.Lendraitienė.

Paradoksalu, tačiau klaipėdiečiams piktinantis dėl į vandens sklidinas duobes leidžiamų mirusiųjų, o ritualinių paslaugų teikėjams skundžiantis komplikuotu darbu savivaldybės atstovė patikino, jog drenažo kapinėse įrengti esą nebuvo poreikio.

Be to, V.Lendraitienė teigė, jog tai būtų kainavę didžiulius pinigus.