Tai reiškia, kad nuo tų metų iškviesti pagalbą trumpaisiais policijos, greitosios medicinos pagalbos ir ugniagesių numeriais taps neįmanoma. Tokį siūlymą pateikęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas įsitikinęs, kad taip bus patogiau šalies gyventojams išsikviesti pagalbą, nebereikės kelis kartus kartoti, kokiu reikalu skambina, be to, bus sutaupyta daug pinigų, dabar išleidžiamų atskiriems policijos, greitosios medicinos pagalbos bei priešgaisrinės gelbėjimo valdybos dispečeriams bei jų serveriams išlaikyti.

Palikus vieną pagalbos numerį, į BPC bus pradėtos integruoti ir šiuo metu atskirai dirbančios aštuonios greitosios medicinos pagalbos dispečerinės bei vienuolika policijos operatyvaus valdymo skyrių. E.Misiūnas yra teigęs, kad greitosios medicinos pagalbos ir policijos padalinių darbuotojams bus siūloma ateiti dirbti į BPC, o sutaupyti pinigai bus skiriami darbuotojų atlyginimams kelti ir papildomai įrangai pirkti. Jau anksčiau brendusius planus stiprinti Bendrąjį pagalbos centrą iki šiol lydėjo ginčai tarp politikų ir institucijų.

Dienraščio kalbinti klaipėdiečiai šiuo klausimu išsakė panašias nuomones, daugelis jų abejojo tokio projekto sėkme.

Rimantas:

– Bet kuris darbas, jei jis padarytas harmoningai, naudingas, tada bus tvarka. Bet jei skambini ir skubi pranešti, kad žmogų nužudė, o kitame ryšio gale klausinėja tavo asmens duomenų ir galiausiai nusiunčia ekipažą visai ne ten, bus blogai. Tik lietuviams nereikia skųstis. Latvijoje dar sudėtingesnė sistema. Ten, norint išsikviesti greitąją pagalbą, reikia sumokėti bene 15 eurų. Jei praneši, kad tau kažkas atsitiko, dispečeriai pateikia visą informaciją, kaip susibintuoti, kur ir ką užveržti, ką toliau daryti. Jie važiuoja tik skubiais atvejais. Jeigu pas mus bus sukurtas vienintelis pagalbos centras, džiaugsimės, jei jis tobulai veiks. Jeigu žmogui reikia pagalbos, ji turi būti suteikta ir labai greitai. Kaip ir bet kuriame darbe svarbiausia – kompetencija. Apmokykime Bendrojo pagalbos centro žmones tinkamai dirbti. Pats ne kartą esu skambinęs 112 ir suvokiau, kad kalbu su absoliučia blondine, kuri nesupranta, ką sakau. Pasikartosiu: svarbiausia, kad viskas veiktų. Nesu nusistatęs prieš naujoves, bet padarykime taip, kad būtų gerai.

Gintarė:

– Manau, bus ne taip patogu, kaip skambinant tiesiai medikams jų trumpuoju numeriu. Pati dirbu medicinos srityje ir neabejodama sakau: skambinti trumpuoju greitosios numeriu tikrai būdavo patogu. Jau vien todėl, kad iškart tiesiogiai bendrauji su medikais. Manau, panaikinus šiuos numerius, bus sudėtingiau ir BPC dispečeriams. Juk neįmanoma išmanyti visų sričių, darbas vyks lėčiau. Kai pagalbos reikia skubiu atveju, labai svarbi kiekviena akimirka. Todėl tokios permainos kelia nerimą.

Kristupas:

– Teoriškai toks sprendimas pablogins mūsų padėtį, nes atsiras papildomas tarpininkas tarp skambinančiojo ir pagalbos teikėjo. Kiekvienas tarpininkas ilgina paslaugos suteikimo laiką. Jeigu tas tarpininkas greičiau negu pats skambinantysis galės nuspręsti, kokios tarnybos reikia, tada gerai. Bet galbūt neblogas variantas būtų, jei veiktų abu trumpieji numeriai: BPC ir specialiųjų tarnybų. Juk kai kurie žmonės patys supranta, kad parkritus reikia medikų, o ne policininkų. Kalbantis per tarpininką, bereikalingai ištęsiamas laikas. Pinigų taupymas – ne argumentas. Juk ne dėl pigumo kviečiamės pagalbą. Čia – ne vieta taupyti.

Jonas:

– Man sunku pasakyti, geriau ar blogiau bus palikus vienintelį BPC numerį, nes, kiek man yra tekę kviesti pagalbą, visada rinkau 112. Kiekvieną kartą, kai tai dariau, galvojau, kad yra ką tobulinti. Kai skambinau, kelis kartus mane jungė vis su kitais žmonėmis, teko ne kartą kartoti, kas ir kur atsitiko. Suprantu, kad bendravau su Bendrojo pagalbos centro darbuotojomis, bet tai nėra labai gerai. Būtina sukurti tokią sistemą, kad būtų kuo mažiausios galimybės klaidoms: žmogiškosioms ir kompetencijų.

Vida:

– Aš į tokias naujienas žiūriu skeptiškai. Ir dabar, ištikus kokiai nors bėdai, sunkiai sulaukiame pagalbos. Sveikata yra labai subtilus reikalas, svarbi kiekviena minutė. Juk skambindami greitosios, ugniagesių ar policijos trumpuoju numeriu, tiesiogiai bendraujame su pagalbos teikėjais. Kodėl mus nori nukreipti pas tarpininkus? Kur garantija, kad dispečeriai sugebės pasiųsti tinkamą pagalbą. Pas mus dažnai būna taip, kad naujovės sunkiai įsigali, juk tikrai nemažai tenka vargti, kol viskas susistyguoja. Medicinos srityje ypač sunku. Galbūt laikui bėgant, kai ateis nauja karta, viskas bus kitaip. Kol kas neretai atsitinka taip, kad po naujovių įvedimo paaiškėja, kad prieš jas buvo geriau. Žiūrėkime, kad nereikėtų grįžti atgal ir leisti pinigų buvusiai sistemai atkurti.