Būklė – nevienoda

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė paaiškino, kad šiuo metu uostamiestyje veikia devyni mokami automatiniai viešieji tualetai.

Paslaugos kaina – 0,3 euro. Tai modernūs, uždaro tipo tualetai, kurie po kiekvieno apsilankymo automatiškai išsivalo.

Be jų uostamiestyje įrengti ir septyni nemokami konteineriniai tualetai, iš kurių vienas – stacionarus.

Šie tualetai veikia tik vasaros sezono metu, daugiausia – paplūdimiuose, o dar vienas stacionarus nemokamas įrengtas Poilsio parke, taip pat veikiantis šiltuoju sezonu.

Be to, įvairiose miesto vietose – parkuose, kapinėse, viešosiose erdvėse, prie lankomų objektų – yra pastatyta apie 50 biotualetų, iš kurių keturi – Lėbartų kapinėse.

Visi jie – nemokami.

„Dauguma viešųjų tualetų veikia pagal paskirtį, tačiau kartais pasitaiko laikino neveikimo atvejų dėl techninių gedimų ar vandalizmo. Priežiūra atliekama reguliariai – biotualetai valomi pagal nustatytą grafiką, o apie nesklandumus gyventojų pranešimai perduodami atsakingoms tarnyboms“, – teigė I. Kubilienė.

Taip pat Klaipėdos centre šiuo metu veikia trys pagrindiniai mokami viešieji tualetai, esantys ties Liepų g. ir Herkaus Manto g. sankryža, prie „Meridiano“ ir Karlskronos aikštėje.

Tualetus prižiūri įmonė „JCDecaux Lietuva“.

Šie tualetai yra automatiniai, iš išorės ir vidaus panašūs, su automatiniu plovimu po kiekvieno apsilankymo, tačiau praktinė apžiūra parodė, kad jų būklė – nevienoda.

Požiūris: teigiama, kad viešųjų tualetų būklė – švara ir estetinis vaizdas – atspindi viso miesto kultūrą. / K. Audickaitės nuotr.

Atsiskaityti kortele – retenybė

Tualetas, esantis prie Vingio pasažo, išsiskyrė švara, modernumu ir patogumais. Viduje – erdvu, pritaikyta neįgaliesiems, veikia automatinis plovimo mechanizmas, yra džiovintuvas rankoms, popieriaus taip pat netrūksta.

Tualeto naudojimosi taisyklės parašytos lietuvių, anglų, rusų kalbomis, o šalia durų – užrašas brailio raštu, skirtas regėjimo negalią turintiems asmenims.

Apsilankymo kaina – taip pat 0,3 euro, tačiau čia galima atsiskaityti ne tik grynaisiais, bet ir kortele, o tai – didelis privalumas, lyginant su kitais miesto tualetais.

Palyginus su jau minėtais trimis miesto centre esančiais tualetais, jų techninė būklė šiek tiek prastesnė nei esančiojo Vingio pasaže.

Kai kur trūko tualetinio popieriaus, o vienas prie Herkaus Manto g. sankryžos net „prarijo“ monetas, todėl žmogui teko susimokėti dar kartą.

Kartais pasitaiko laikino neveikimo atvejų dėl techninių gedimų ar vandalizmo.

„Nejaugi žmonės skambins ir norės aiškintis dėl trisdešimties centų? Pagalvojus, nežinia, kiek žmonių apsilanko per dieną šiame tualete ir kiek pinigų ten „netyčia“ įkrenta“, – atviravo klaipėdietė Aistė, nenorėjusi, kad jos pavardė būtų viešinama.

Pasak jos, tualetų priežiūra turėtų būti nuolatinė, o ne sezoniška ir jų gedimų operatyvus šalinimas taip pat yra svarbus, norint užtikrinti patogumą žmonėms.

„Klaipėda – ne tik vasaros miestas, nes ir žiemą čia vaikštome, bėgiojame, vedžiojame šunis. Manau, kad yra svarbu nuolat tikrinti jų įrengimų būklę, kad žmonės galėtų be problemų juose apsilankyti, nebijoti, kad praras pinigus, o paslaugos negaus“, – svarstė mergina.

Modernu: Vingio pasaže esantis tualetas nustebino švara. / K. Audickaitės nuotr.

Darbuojasi ir vandalai

Anot I. Kubilienės, gyventojų pastabų dėl tualetų kokybės pasitaiko, tačiau skundų nebūna daug.

„Gyventojų pranešimai mus pasiekia retai, tačiau į kiekvieną reaguojame operatyviai. Paprastai problemos kyla dėl techninių gedimų arba vandalizmo atvejų“, – pažymėjo I. Kubilienė.

Pasak vedėjos, visų tualetų priežiūra vykdoma nuolat, o biotualetai valomi ir prižiūrimi pagal sudarytą grafiką.

Kalbinti miesto gyventojai sakė, jog tikisi, kad ateityje tualetų tinklas plėsis ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku, o visi mokami tualetai taps prieinami šiuolaikiškai – atsiras galimybe atsiskaityti bankine kortele.

„Viešasis tualetas – gal ir smulkmena, bet tokios smulkmenos parodo miesto kultūrą“, – apibendrino klaipėdietė Aistė.