Už ES milijonus pastatyta moderni Neringos nuotekų linija aplenkė Juodkrantės centre gyvenančios šeimos namą. Gyventojai vietoje kanalizacijos priversti tenkintis kibiru.

Trasa – už metro

Juodkrantiškiai Elvyra ir Raimondas Streckiai fekalijas kibirais kasdien tempia į mišką.

„Gyvename kaip viduramžiais. Milijonus kainavusi sistema driekiasi už poros metrų nuo mūsų namo. Tačiau ji mus vienintelius aplenkė visoje Juodkrantėje“, – guodėsi žmonės.

Šalia Gintaro įlankos stovinčiame name gyvena kelios šeimos. Pirmajame aukšte įsikūrę 37-erių Elvyra ir 35-erių Raimondas Streckiai, trylikametis sūnus Arnas bei antros grupės invalidumą turinti 58-erių Zita Streckienė. Tame pačiame name gyvena ir antrą šeimą sukūręs R.Streckio tėvas.

„Mums buvo žadėta, kad turėsime ir vandenį, ir bus kur nubėgti nuotekoms. Antrajame aukšte gyvenantis kaimynas įsirengė vietinę kanalizaciją. Nuotekų tinklai pakloti visai šalia namo, tačiau pirmas aukštas, kuriame gyvena trys šeimos, taip ir liko neprijungtas“, – tikino Elvyra Streckienė.

Vandenį vežė karučiu

Šeima tikina daug metų neturėjusi geriamo vandens ir tik pernai name buvo įvestas vandentiekis.

„Metų metais prašinėjome kaimynų vandens, net nepatogu būdavo. Karučiais iš šulinio atsiveždavome arba pirkdavome plastikines talpas parduotuvėse. Vandens tiekimą įvedė nesiožiuodami. Įvadas prie namo yra lauke. Namo viduje teko patiems samdyti meistrus ir išvedžioti vamzdžius už savo pinigus. Kokia logika įvesti vandenį, o kanalizacijos ne? Jei į butą vanduo įteka, jis turi ir ištekėti. Dvidešimt pirmas amžius, o aš su kibirėliu miesto centre pamazgas nešioju“, – stebėjosi šeimos galva.

Vyras tikino, kad vakarais, kai sutemsta, jam tenka iki miškelio nešti pamazgų kibirą, nes dieną miestelio centre su tokiu nešuliu juodkrantiškiui nepatogu pasirodyti.

Maudytis – į viešbutį

Viename Juodkrantės viešbučių kambarine dirbanti Elvyra sulaukė darbdavės palaikymo.

„Su vaiku šeimoje be vandens – labai sudėtinga. Skalbiau rankomis, iš Kuršių marių vandenį nešiojau. Kai reikėdavo maudytis, vaikščiojome į svečius pas draugus. Vieną ar kitą kartą draugė nepyks, tačiau ilgainiui tai visiems įkyri. Gerai, kad šeimininkė supratinga pasitaikė, leisdavo nusiprausti viešbučio patalpose“, – guodėsi Elvyra.

Ir dabar po skalbimo moteris vandenį pila į marias.

„O kur dėti? Žinau, kad miesto centras, putoja Gintaro įlanka. Gali ir aplinkosaugininkai nubausti. Taip nesielgtumėme, jei būtų išeitis“, – aiškino šeima.

Valdžia tartis nepadėjo

Šeima tikina ieškojusi pagalbos tiek seniūnijoje, tiek savivaldybėje.

„Kaimynas prie savo vamzdžių jungtis neleidžia. Ir ką tuomet mums daryti? Prašėme, kad miesto valdžia kalbėtų su juo. Rašėme prašymus. Buvome ir pas įmonės „Neringos vanduo“ direktorių. Ričardas Gubinas pareiškė, kad sumokėtume 60 tūkstančių ir tuomet esą prijungs. Tačiau mes tokių pinigų neturime. Tikino, kad prijungimas labai brangiai kainuoja ir atskirai kiekvienai šeimai nejungs“, – aiškino R.Streckis.

Tačiau tai išgirdęs bendrovės „Neringos vanduo“ direktorius R.Gubinas tvirtino neprašęs pinigų. „Jei jau prašyčiau, tai milijono“, – juokais rėžė jis.

Pasak direktoriaus, įmonė įpareigota vienam namui įrengti po vieną įvadą.

„Jie patys tarpusavyje turi išspręsti problemą. Kaimyno sklypas, kaimyno duobė ir kaimyno vamzdžiai pakloti. Ką aš galiu padaryti?“ – iš pradžių teigė direktorius.

Iš tiesų antrame šio namo aukšte gyvenantis Kazys Mačiūnas buvo įsirengęs nuotekų duobę. Prasidėjus nuotekų linijos rekonstrukcijai „Neringos vanduo“ prie miesto tinklų prijungė tik šios nuotekų duobės naudotoją.

„Aš nežinau, kam priklauso duobė, gal niekieno. Tegul jungiasi ir pirmas aukštas“, – tikino R.Gubinas.

Be kanalizacijos – ne vieni

Neringos meras Vigantas Giedraitis prisipažįsta girdėjęs apie Gintaro įlankos gyventojų konfliktą.

„Jie ne vieni tokie, dar daug kas neturi kanalizacijos. Laukiame antro nuotekų sistemos rekonstrukcijos etapo ir tuomet spręsime“, – tikino meras.

Juodkrantės seniūnė Angelina Stakauskienė „Klaipėdai“ tiesiai šviesiai įvardijo problemos esmę.

„Šiuos gyventojus aš suprantu. Toks kaimyno būdas: griežtai pasakė, kad neleis prisijungti. Mes bandėme kartu aiškintis, tačiau bergždžiai“, – tikino seniūnė.

Pasak jos, pagal projektą už kelių dešimčių metrų yra atšaka ir neva kai vyks antrasis rekonstrukcijos etapas, šis namas galėtų būti prijungtas prie nuotekų sistemos.

R.Gubino teigimu, jei Streckiams nepavyktų gražiuoju susitarti su kaimynu, jis siūlo jėga jungtis prie bendrųjų tinklų.

„Tegul jungiasi, ir viskas. Sklypas kaimyno, policiją kvies? Na, tada nežinau, ką daryti“, – rankas nuleido R.Gubinas.

Pareigos – be teisių

Neringos nuotekų sistemos įdiegimas kainavo 17 mln. litų, dar 12 mln. atsiėjo tinklų rekonstrukcija.

„Jei šiam namui jungsiu dar vieną įvadą, kiti klaus: kodėl už visų mūsų pinigus jam jungi? Turiu prisipažinti, kad pinigų jau nebėra. Kita vertus, kai buvo rengiamas projektas, buvo tokių, kurie nenorėjo jungtis. Tik vėliau atsibudo ir, vykstant statyboms, pasiprašė prijungiami prie miesto tinklų“, – tikino R.Gubinas.

Pasak direktoriaus, gyventojų konfliktas turėtų baigtis, jei Streckiai kelias dešimtis metrų iki bendrųjų tinklų nuotekų vamzdžius pasiklotų už savo pinigus.

„Kodėl aš turiu lįsti į skolas? Mes, kaip piliečiai, turime pareigą neteršti aplinkos, tačiau turime ir teisę naudotis bendromis nuotekų sistemomis“, – tikino R.Streckis.

Neprijungė: E.Streckienė tikino, kad nuotekų vamzdynas driekiasi šalia jos namo, tačiau naudotis šiais tinklais iki šiol negali.