Turgavietėse iš smulkiųjų prekeivių daržo gėrybes įsigyjantys žmonės negali būti tikri, jog kartu su daržovėmis ar vaisiais negaus ir pavojingo užkrato. Tokia grėsmė visai reali, kai augalai tręšiami žmonių fekalijomis.

Nosį riečia smarvė

Vieno individualių namų kvartalo Gargžduose gyventojai įtaria, kad būtent tokiu būdu jų kaimynai augina savo lysvių gėrybes. Maža to, žmonės šnibždasi, jog nuimtą derlių šie pardavinėja vietos turgelyje.

„Klaipėdos“ pašnekovė pasakojo, kad aplinkiniams gyventojams jokia paslaptis, kad kaimynai neturi nuotekų įrenginių. Kartkartėmis iš sodybos pasklinda nosį riečiantis dvokas, tačiau aiškinama, jog esą surinktos fekalijos pakasamos po medžiu.

„Nežinia, kaip ten yra iš tikrųjų. Bet smarvė baisi, ypač kai šilta“, – teigė netolimoje kaimynystėje gyvenanti gargždiškė.

Pasak jos, žmonės kenčia ir tyli, nes nenori veltis į konfliktus.

Tačiau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyriausiasis specialistas Algimantas Pagojus ragino būtinai pranešti apie tokius atvejus.

Kaimynai fotografuoja

„Pilti fekalijas į dirvą draudžiama. Jei informacija po patikrinimo pasitvirtintų, už pažeidimus gresia atsakomybė. Bauda siekia nuo 200 iki 600, tačiau pirmą kartą prasižengus – 100 litų“, – aiškino specialistas.

Pasak A. Pagojaus, gyventojai privalo būti prijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų arba turėti išgriebimo duobę. „Privaloma turėti vienų metų nuotekų išvežimo dokumentus, jei jų nėra, medžiagą perduodame Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui“, – teigė tarnautojas.

Pasak pašnekovo, skundai dėl panašių atvejų rajone – ne retenybė.

„Neseniai patikrinome pranešimus Endriejave, Kretingalėje, Vėžaičiuose. Pasitaiko įvairių atvejų – tai pasidarę skylę išgriebimo duobėje nuotekas išleidžia į kanalą, o Drevernoje kaimynas nufotografavo, kaip vienas gyventojas fekalijomis laistė laukus“, – pasakojo A. Pagojus.

Galimos infekcijos

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Olga Žliobienė įspėjo, jog fekalijomis negalima tręšti jokių maistui skirtų augalų.

„Juose gali likti likučiai to, kas išsiskiria iš fekalijų, kas sukelia žarnyno infekcines ligas. Tai ir žarniniai enterokokai, E.coli, ir šigelės bei kiti mikroorganizmai“, – aiškino specialistė.

Pašnekovė patikino, jog nusiskundimų dėl fekalijomis tręšiamų daržovių ar vaisių įstaiga nesulaukia.

„Mūsų tarnybos darbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenusakyta, kad turime tikrinti augalų auginimo sąlygas, kuo jie yra tręšiami. Ši funkcija priklauso Augalų apsaugos inspekcijai. Tačiau faktiškai kontroliuojami tie augintojai, kurie registruoti vadinamajame fitosanitariniame registre, o tai yra didesni ūkininkai. Kalbant apie individualius augintojus, iš esmės tai yra jų sąžinės reikalas“, – teigė O. Žliobienė.