Verslininkai, išgirdę, kad Kaliningrado sritis ir Lenkija rengiasi beviziam režimui, sunerimo, jog iki šiol mielai Klaipėdoje apsipirkdavę, Lietuvos pajūryje pailsėdavę kaliningradiečiai pas mus taps reti svečiai, arba visai juos prarasime. Manoma, kad Lietuvos verslininkai dėl to praras galimybę konkuruoti, o šalies ekonomika neteks dalies pinigų.

Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius mano, kad rimtų priežasčių baimintis nėra:

– Kol kas tarp Lenkijos ir Kaliningrado srities veikia įprastas vizų režimas, kaip ir su Lietuva. Žinome, kad sutartis pasirašyta, tačiau ją dar reikia ratifikuoti. Jei ji bus ratifikuota, veikti pradės ne anksčiau nei birželį ar liepą. Tada įsigalios nebe vizų, o leidimų režimas. Kol sutartis neratifikuota, detalių žinome nedaug. Kaip suprantame, įsigaliojus sutarčiai Kaliningrado srities gyventojams bus išduodamos nebe vizos, o leidimai, kurie galios trijose vaivadijose. Norint keliauti į kitus Lenkijos regionus ar kitas ES valstybes, jau bus reikalinga Šengeno viza.

Gal pirmais metais tai šiek tiek ir atitrauks Kaliningrado srities gyventojus nuo Lietuvos, o gal ir ne. Mūsų konsulate gauti Šengeno vizą nėra sunku, nėra ir ypatingų eilių. Vizą galima gauti per 5–6 darbo dienas, o ji kainuoja 35 eurus. Per metus mes išduodame apie 70 tūkst. vizų.

Leidimas į Lenkiją kainuos pigiau. Veikiausiai 20 eurų ir galios kelerius metus.

– Ar atvėrus Kaliningrado srities gyventojams Lenkijos sieną ir leidžiant laisviau keliauti pasienio teritorijoje, to paties nežadama daryti Lietuvoje?

– Mes, Lietuva, džiaugiamės lenkų ir rusų kolegų diplomatiniais pasiekimais. Jie įveikė visus ES lygmens barjerus. Lietuva tam neprieštaravo.

Dar prieš keletą metų buvo sudaryta darbo grupė Lietuvos ir Rusijos pareigūnų. Jie buvo parengę ir suredagavę susitarimo tekstą dėl bevizio režimo  30–50 km zonoje. Tai leidžiama pagal ES ir Šengeno reikalavimus. Tačiau kai viskas buvo suderinta ir suredaguota, mūsų kaimynai rusai atsisakė pasirašyti šią sutartį.

Lietuvos strategija buvo tokia: pradėkime bendradarbiauti pagal tuos kriterijus, kuriuos jau dabar leidžia ES, o ateityje tą patirtį galbūt perkelsime visai Rusijai ir darysime kitus žingsnius.

Rusija apsisprendė kitaip ir mes gerbiame jų apsisprendimą. Savo pastangas jie nukreipė į Lenkiją.

Mes, diplomatai, esame tik įstatymų vykdytojai. Ar panašiai kaip su Lenkija galėtų nutikti ir Lietuvoje, priklausys nuo šalies Prezidentės ir Vyriausybės.

– Kažkada Kaliningrado sritis ir Lietuva turėjo lengvatines sąlygas keliauti vieniems pas kitus.

– Tai buvo dar prieš mums įstojant į ES. Kai Lietuva įstojo į ES, mes priėmėme tam tikrus įsipareigojimus, sutvarkėme savo sieną, kontrolę. Paskui buvo dar aukštesnė pakopa – Šengenas. Jei mes norime išlikti Šengeno erdvėje – o mes norime, tai buvo vienas iš užsienio politikos prioritetų, tai dabar turime vykdyti reikalavimus.