Pereiti į pagrindinį turinį

Vy­riau­sy­bė ža­los Klai­pė­dos uos­tui neįž­vel­gė

2023-05-27 15:00

Pa­gal Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą išei­tų, kad Lie­tu­va yra eko­no­miš­kai stip­ri ša­lis, jos ne­vei­kia nei Ki­ni­jos spau­di­mas, nei pra­ras­tas Bal­ta­ru­si­jos tran­zi­tas, nei eko­no­mi­nės san­kci­jos Ru­si­jai.

Po­zi­ci­ja: Vy­riau­sy­bė­je įvar­din­ta, kad 2022 m. Klai­pė­dos uos­to gel­bė­to­ju ta­po pa­nai­kin­ta to­na­žo rink­lia­va ir dėl to at­si­ra­du­sios dvi nau­jos MSC li­ni­jos iš „Klai­pė­dos Smel­tės“.
Po­zi­ci­ja: Vy­riau­sy­bė­je įvar­din­ta, kad 2022 m. Klai­pė­dos uos­to gel­bė­to­ju ta­po pa­nai­kin­ta to­na­žo rink­lia­va ir dėl to at­si­ra­du­sios dvi nau­jos MSC li­ni­jos iš „Klai­pė­dos Smel­tės“. / Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Ki­ni­ja Lie­tu­vos ne­vei­kia

Pas­ta­rie­ji dve­ji me­tai Lie­tu­vai bu­vo iš­skir­ti­niai. Pir­ma, dėl už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro Gab­rie­liaus Lands­ber­gio pa­si­saky­mo prieš Ki­ni­ją, Lie­tu­va nuo 2021 m. pa­ju­to griež­tas šios ša­lies eko­no­mi­nes san­kci­jas.

Klai­pė­dos uos­te tai pa­si­reiš­kė tuo, kad ne­li­ko tran­zi­ti­nio trau­ki­nio į Ka­zachs­ta­ną, ku­ris bu­vo sie­ja­mas su Ki­ni­jos kro­vi­niais.

Ne­se­niai Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės pa­skelb­to­je 2022 m. veik­los ata­skai­to­je už­si­min­ta, kad Ki­ni­ja da­rė di­de­lį spau­di­mą ir bu­vo įve­du­si prieš Lie­tu­vą nu­kreip­tas griež­tas eko­no­mi­nes prie­mo­nes.

„Di­de­lis Ki­ni­jos spau­di­mas Lie­tu­vai per­nai pa­ma­žu at­slū­go. Lie­tu­vos eko­no­mi­ka ne­bu­vo reikš­min­gai pa­veik­ta“, – la­ko­niš­kus žo­džius pa­tei­kia Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė sa­vo veik­los ata­skai­to­je.

Tai nė­ra pa­grįs­ta jo­kiais skai­čiais. Kiek­vie­nas Lie­tu­vo­je tu­ri ti­kė­ti tuo, ką tei­gia Vy­riau­sy­bė.

Anot ša­lies prem­je­rės Ing­ri­dos Ši­mo­ny­tės, ma­žė­jant pre­ky­bai su Ki­ni­ja, ypač pa­dė­ję tai, kad vers­lui, ku­ris nu­ken­tė­jo nuo tre­čių­jų ša­lių veiks­mų, pra­dė­tos teik­ti pa­sko­los.

Pra­ra­di­mas ne­pas­te­bė­tas

Dar di­des­nę įta­ką Lie­tu­vos, o ypač Klai­pė­dos uos­to ir Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių veik­lai tu­rė­jo pa­da­ry­ti per­nai va­sa­rį pra­si­dė­ju­si Ru­si­jos in­va­zi­ja į Uk­rai­ną ir dėl jos Ru­si­jai ir Bal­ta­ru­si­jai įves­tos eko­no­mi­nės san­kci­jos.

Lie­tu­va ne­te­ko ne tik treč­da­lio Klai­pė­dos uos­to kro­vi­nių, ką su­da­rė Bal­ta­ru­si­jos tran­zi­tas, bet ir iš es­mės už­si­da­rė de­šimt­me­čiais kur­tas, puo­se­lė­tas ir la­biau­siai pri­tai­ko­mas trans­por­to tran­zi­to ko­ri­do­rius tarp Ry­tų ir Va­ka­rų.

Bent jau šio­je sri­ty­je Lie­tu­va ir Klai­pė­dos uos­tas tu­rė­jo pa­jus­ti stip­rų eko­no­mi­nį su­krė­ti­mą.

„Il­ga­lai­kis po­vei­kis Lie­tu­vos eko­no­mi­kai at­si­ra­do ne dėl san­kci­jų, o dėl geo­po­li­ti­nio ne­sta­bi­lu­mo. Lie­tu­vos įmo­nės pa­si­ro­dė at­spa­rios iš­šū­kiams – jos sėk­min­gai pe­ro­rien­ta­vo sa­vo veik­lą į nu­spė­ja­mas de­mok­ra­ti­nio pa­sau­lio ša­lis. Joms ten­ka apie 90 pro­c. Lie­tu­vos eks­por­to“, – skai­to­me Vy­riau­sy­bės ata­skai­to­je.

Lie­tu­va ne­te­ko ne tik treč­da­lio Klai­pė­dos uos­to kro­vi­nių, ką su­da­rė Bal­ta­ru­si­jos tran­zi­tas, bet ir už­si­da­rė de­šimt­me­čiais kur­tas, puo­se­lė­tas trans­por­to tran­zi­to ko­ri­do­rius tarp Ry­tų ir Va­ka­rų.

Ar tikrai kompensavo?

Lie­tu­vos val­džia gi­ria­si per­nai pra­plė­tu­si eks­por­to per Klai­pė­dos uos­tą ga­li­my­bes. Bu­vę gau­ti lei­di­mai eks­por­tuo­ti že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tus į JAV, Ja­po­ni­ją, Tai­va­ną, Mek­si­ką, Ka­na­dą.

Iš­si­gel­bė­ji­mu dėl pra­ras­to Bal­ta­ru­si­jos tran­zi­to ne­va ta­pęs iš­min­tin­gas Lie­tu­vos val­džios spren­di­mas, kai į Klai­pė­dos uos­tą at­plau­kian­tiems lai­vams pra­dė­ta tai­ky­ti šim­tap­ro­cen­ti­nė to­na­žo rink­lia­vos nuo­lai­da. Tai pa­ska­ti­nę nau­jų kon­tei­ne­ri­nių li­ni­jų at­si­ra­di­mą Klai­pė­dos uos­te.

Pa­mi­nė­ta kon­tei­ne­rių lai­vy­bos kom­pa­ni­jos „Me­di­ter­ra­nean Ship­ping Com­pa­ny“ (MSC) li­ni­ja į JAV Niu­jor­ko mies­tą, taip pat „NWC to Ecua­dor“ jū­ri­nis marš­ru­tas, ku­ris Klai­pė­dą su­jun­gė su Do­mi­ni­ka, Kos­ta Ri­ka, Pe­ru, Ko­lum­bi­ja ir ki­to­mis cent­ri­nės ir Pie­tų Ame­ri­kos ša­li­mis.

„Dėl šių veiks­mų Klai­pė­dos uos­te pa­siek­tas nau­jas kro­vi­nių kon­tei­ne­riuo­se kro­vos re­kor­das – per­kop­ta 1 mln. TEU me­ti­nės kro­vos ri­ba. Klai­pė­dos uos­tui su­ge­bė­jus per­sio­rien­tuo­ti, bend­ras kro­vos pra­ra­di­mas ne­bu­vo toks ženk­lus, kaip pro­gno­zuo­ta ta­da, kai JAV ir ES įve­di­nė­jo san­kci­jas Ru­si­jai ir Bal­ta­ru­si­jai“, – teig­ta Vy­riau­sy­bės ata­skai­to­je.

Šio­je vie­to­je taip no­rė­jo­si Vy­riau­sy­bės in­for­ma­ci­jos apie tai, kas ir kaip dėl san­kci­jų Ru­si­jai ir Bal­ta­ru­si­jai kom­pen­sa­vo Lie­tu­vos vers­lo pra­ra­di­mus. Pa­na­šu, kad nie­kas nie­ko ne­kom­pen­sa­vo, nes val­džia į ES ins­ti­tu­ci­jas dėl to ne­si­krei­pė.

Ga­li bū­ti, kad 2022 m. Lie­tu­vos vers­las di­de­lių pra­ra­di­mų efek­to stip­riai ir ne­pa­ty­rė, iš­sky­rus at­ski­ras veik­las, ku­rios tie­sio­giai bu­vo su­sijusios su Bal­ta­ru­si­jos tran­zi­tu.

Tas pa­ts ir Klai­pė­dos uos­te, kur dėl Bal­ta­ru­si­jos tran­zi­to rim­tai nu­ken­tė­jo vie­na bend­ro­vė – „Bi­rių kro­vi­nių ter­mi­na­las“. Ki­tos uos­to bend­ro­vės taip pat pa­ty­rė vie­no­kių ar ki­to­kių ne­tekčių, bet jos bu­vo ma­žes­nės.

Di­des­ni pra­ra­di­mai tiek vers­lui, tiek uos­tui ga­li pa­si­jus­ti ir rea­liai pa­si­ju­to šiais me­tais.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų