Vyriausybė keičia prasiskolinusios įmonės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ gelbėjimo planus ir galutinai žada apsispręsti trečiadienį. „Galimiausias variantas iš tikrųjų yra toks, kad vienas juridinis asmuo (šiuo atveju AB „Lietuvos geležinkeliai“) suteiktų paskolą kitam juridiniam asmeniui [...], šiuo atveju – AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, – LRT RADIJO laidai „60 minučių“ sako vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.
Jo teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ skolintų komerciniais, o ne lengvatiniais pagrindais, nes tai įmonė, kuri lobistikos grandinėmis susieta ir su jūrų transportu: „Lietuvos geležinkeliams“ taip pat nebūtų tinkamas toks variantas, kad „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivai, kurie gabena ir geležinkeliu į Klaipėdos uostą atvežtus krovinius, būtų ir toliau areštuoti.“
– Pone Mačiuli, prieš pat laidą kalbėjausi su premjeru A. Butkevičiumi ir jis sakė, kad jo kabinete šį vakarą buvo sušauktas pasitarimas ir sprendimas dėl „Lietuvos jūrų laivininkystės“ gelbėjimo yra pakeistas. Koks tas sprendimas?
– Jis bus pakeistas trečiadienį vyriausybės posėdyje galutinai. Bet pasiūlymai iš tikrųjų šiandien ministro pirmininko kabinete buvo aptariami. Nenorėčiau labai detaliai komentuoti, kokiu būdu jis bus pakeistas, bet, be jokios abejonės, bus atsižvelgiama į Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių reikalavimus siekiant išvengti bet kokių nesklandumų.
– Šis pasitarimas pas ministrą pirmininką sušauktas būtent dėl Konkurencijos tarybos pateiktų išvadų?
– Pirmiausia jis sušauktas dėl to, kad vyriausybė (konkrečiai – Susisiekimo ministerija) turi nedelsiant pasirūpinti dabar sulaikytuose laivuose esančiais darbuotojais ir užtikrinti jiems aprūpinimą degalais, maistu, vandeniu. Tai – svarbiausias dalykas. Be abejo, Konkurencijos tarybos nuogąstavimai irgi bus įvertinti labai rimtai.
– Sakote, kad nenorite atskleisti pasiūlymų, bet, kaip minėjau, pats ministras pirmininkas sakė, kad tai bus susitarimas tarp juridinio asmens ir kito juridinio asmens. Taigi pasakyta jau nemažai. Koks yra pagrindinis variantas, kuris bus svarstomas trečiadienį?
– Galimiausias, jei galima taip sakyti, variantas iš tikrųjų yra toks, kad vienas juridinis asmuo (šiuo atveju AB „Lietuvos geležinkeliai“) suteiktų paskolą kitam juridiniam asmeniui (konkrečiai asmeniui, neįtraukiant valstybės garantijų), šiuo atveju – AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“.
– Taigi „Lietuvos geležinkeliai“ būtų ne tie, kurie garantuoja paskolą, o tie, kurie patys ją suteikia?
– Nenorėčiau galutinai patvirtinti. Galbūt trečiadienį dar kils papildomų pasiūlymų, papildomų idėjų, nes dabar labai intensyviai dirba ir Susisiekimo ministerijos specialistai, teisininkai, ir Europos teisės departamento specialistai. Taigi palaukime galutinio sprendimo trečiadienį.
– Praėjusį penktadienį buvo kalbama apie bankrotą – kad jis bus inicijuotas ir kreiptasi į teismą. Vyriausybė atsižvelgė, kad gali būti neteisėtai apsisprendusi dėl gelbėjimo būdo?
– Bankroto procedūra – tik vienas iš variantų. Mes svarstome jų daugiau. Nes kreiptis į Europos Komisiją ir laukti sprendimo mes negalime vien dėl to, kad tie žmonės dabar yra areštuoti. Griežtai pasakiau, nes ne žmonės, o laivai, bet yra įgulos, kurios privalo užtikrinti ir krante esančio laivo funkcionalumą, taigi reikia tą problemą spręsti. Todėl buvo svarstomi ir kiti variantai, tarkim, ir toks variantas, kurio nusprendus imtis nereikėtų kreiptis į Europos Komisiją. Tokių teisėtų būdų tikrai yra ir trečiadienį, labai tikiu, toks būdas bus patvirtintas.
– Taigi trečiadienį vyriausybės posėdyje bus tariamasi, ką daryti, atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos išvadas, ir vienas realiausių variantų yra „Lietuvos geležinkeliai“ skolina pinigų „Lietuvos jūrų laivininkystei“?
– Ko gero, taip. Skolina būtent komerciniais pagrindais, ne lengvatiniais. Nes „Lietuvos geležinkeliai“ yra įmonė, kuri lobistikos grandinėmis yra susieta ir su jūrų transportu. „Lietuvos geležinkeliams“ taip pat nebūtų tinkamas toks variantas, kad „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivai, kurie gabena ir geležinkeliu į Klaipėdos uostą atvežtus krovinius, būtų ir toliau areštuoti.
Naujausi komentarai