Klaipėdoje iškilo aštri diskusija, ar uostas turi laikytis šalyje galiojančių želdinių plotų gamybinėse teritorijoje normų, ar vanduo gali būti želdinių dalis.

Saugumas riboja uostą

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančias normas želdinių plotai gamybinėse teritorijoje turi sudaryti nuo 10 iki 20 proc. tų teritorijų dalies, susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų zonose, kuriai priklausytų ir uostas, – 12 proc. Tai būtų pasėti arba pasodinti medžiai, krūmai, vejos, gėlynai.

Uosto kompanijoms įvykdyti šį reikalavimą būtų ypač sunku. Klaipėdos uoste ir taip trūksta krovos plotų. Dalį teritorijų pavertus želdynais ši problema dar aštrėtų.

Dėl uosto specifikos, kai kuriose vietose, pavyzdžiui, naftos produktų terminaluose, netgi negalima sėti žolės, nes sudžiūvusi ji taps gaisro šaltiniu.

Uosto veiklą  smarkiai koreguoja ir ISPS kodeksas. Uoste negali būti jokių augalų, kurie užstotų jo stebėjimą. Medžių ar krūmų negali būti pagal uosto perimetrą arba tvoras, kad už jų negalėtų slapstytis piktų kėslų turintys žmonės.

Yra ir ekonominis aspektas. Vieno kvadratinio metro uosto žemės nuoma kainuoja apie 3 eurus. Uostininkai stengiasi panaudoti kiekvieną metrą. Jie nenorėtų mokėti už uosto žemę, kuri atrodo gražiai, apsodinta gėlytėmis, tačiau uostui, o tuo pačiu ir Lietuvos ekonomikai naudos neneša.

Ar vanduo – žolynas?

Želdynų plotus šalies gamybinėse teritorijose kontroliuojanti Aplinkos ministerija darytų išimčių Klaipėdos uostui, kaip strateginiam Lietuvos objektui, kuris yra šalies ekonomikos variklis.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras pateikė siūlymus žaliųjų plotų norma uoste mažinti tris kartus iki 4 procentų. Taip pat kaip žalieji plotai santykiu 1:2 galėtų būti užskaitomi uosto vandenys.

Uosto akvatorija sudaro 876 hektarus.

Pasiūlytas ir kitas būdas – uoste iki nustatytos normos trūkstamus plotus uostui perkelti į Klaipėdos miesto teritorijas.

Šis būdas ypač naudingas Klaipėdos miestui. Bet kokį naują objektą uoste statančios jo naudotojos savo lėšomis turėtų mieste pasodinti medžius, krūmus, žolynus.

Atrodytų viskas labai paprasta - miestas dėl uosto kaimynystės turėtų naudos. Tačiau iškyla įvairiausių niuansų. Savivaldybė turėtų paruošti daugybę techninių projektų, kur uostininkai mieste galėtų įrengti želdinius. Nuogąstaujama, kad nesant pakankamai paruoštų želdinių projektų, gali strigti statybos uoste.

Uostas „keltųsi“ į kiemus

Klaipėdos uosto žemės teritorija siekia 519 hektarų. Jei uostui, kaip ir kitiems, būtų numatyta prievolė želdiniams skirti 12 proc. teritorijos, uostas jiems turėtų numatyti apie 62 hektarus. Sumažinus privalomą dalį iki 4 proc. vis tiek želdiniais tektų užsodinti apie 21 hektarą.

Uostininkai abejota, ar Klaipėdos miestas surastų kad ir 20 hektarų, kur uostas galėtų  sodinti medžius.

Tačiau Klaipėdos miesto  savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas mano, kad uostui neturėtų būti daromos kokios nors išimtys dėl želdinių plotų. Tik galėtų būti priimta vienintelė nuostata – želdynus perkelti į greta esančias Klaipėdos miesto teritorijas.

Siūloma tarp uosto ir miesto pasirašyti susitarimą pagal kurį uosto žalieji plotai galėtų „persikelti“ į miestą, netgi ir į daugiabučių namų kiemus. Uosto pinigais ir tiesiogiai šefuojant uosto kompanijoms būtų tvarkomi Klaipėdos miesto kiemų žalieji plotai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus sutiko, kad galima svarstyti apie uostui privalomą 4 proc. želdynų dydį leidžiant želdynus iškelti už uosto ribų. Bet savivaldybė turi suformuoti daug ir konkrečių plotų su techniniais projektais, kur uostas galėtų sodinti medžius.    

Aplinkos ministerijos specialisto V.Bezaro nuomone, jei uostas ir miestas geranoriškai susitartų, Klaipėda, kuriai yra pretenzijų dėl nepakankamų žaliųjų plotų, taptų gerokai žalesniu miestu.