Pažadino dūmų detektorius

Lapkričio pradžioje Lietuvą apskriejo žinia apie Anykščiuose SPA centre nuskendusią mažylę. Kaip rašė žiniasklaida, nelaimė įvyko, kai šeima laiką leido zonoje, kurioje įrengta sūkurinė vonia.

Giminaičių teigimu, nuskendusi mergaitė laiką SPA zonoje leido neužsidėjusi plaukmenų, o krisdama į sūkurinę vonią galbūt susitrenkė galvą. Mergaitės išgelbėti nepavyko.

Taip pat lapkričio pradžioje Šilutės rajone gyvenančios šeimos namuose įvyko tragedija – traumuotas elektros žuvo pusantrų metukų vaikelis. Oficialiai pranešta, kad berniukas į elektros lizdą įkišo elektros prietaiso laidą. Kaip dėl to galėjo ištikti mirtis, neaišku.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė sakė, kad šių metų sausį Plungėje pustrečių metukų mergaitė, žaisdama su degtukais, namuose prie lovos sukėlė gaisrą.

"Jeigu ne dūmų detektorius, kuris prižadino miegančią mamą, galbūt kalbėtume apie tragedija pasibaigusį įvykį", – spėjo A. Maslauskienė.

Sukelia ir gaisrus

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos veiklos teritorijoje šiemet kilo 1 049 gaisrai, juose žuvo šeši žmonės, 24 patyrė traumas.

Gera naujiena – gaisruose šiemet nežuvo ir nebuvo traumuotas nė vienas nepilnametis.

Anot A. Maslauskienės, daugiametė gaisrų statistika rodo, kad vaikai, norėdami patikrinti, kaip veikia tam tikri prietaisai, sukelia nelaimes tiek namų aplinkoje, tiek ir viešose vietose.

"Dažniau pasitaikantys atvejai, kai mažamečiai arba jaunimas, neatsargiai elgdamiesi su ugnies šaltiniais, sukelia gaisrus apleistuose pastatuose, atvirose teritorijose", – teigė pašnekovė.

Apimti streso tikrai ne visi suaugusieji greitai susivokia paskambinti pagalbos telefonu 112, vaikams tai irgi yra sudėtinga užduotis.

Slepiasi šaldytuve ir po lova

Gaisro metu vaikai dažniausiai slepiasi, jiems tai esą natūrali savisaugos priemonė.

"Jie gali slėptis spintose, po lova ir net šaldytuve, manydami, kad taip išvengs liepsnos. Apimti streso tikrai ne visi suaugusieji greitai susivokia paskambinti pagalbos telefonu 112, vaikams tai irgi yra sudėtinga užduotis", – pastebėjo A. Maslauskienė.

Namuose vertėtų įsirengti autonominį dūmų detektorių; pasirūpinti, kad būtų tvarkinga elektros instaliacija ir elektros prietaisai; šildymo sezonu kas tris mėnesius išvalyti dūmtraukį; nepalikti mažamečių be priežiūros, kai dega krosnis; gyvenantiems daugiabučiuose namuose svarbu neužgriozdinti daiktais bendrojo naudojimo patalpų, neužkrauti evakuacijos kelių.

Net ir esant tvarkingai elektros instaliacijai, svarbu elektros prietaisus naudoti saugiai, o pasinaudojus nepamiršti išjungti jų iš elektros lizdo.

Vienu metu nejungti daug galingų elektros prietaisų, ypač į vieną ilgintuvą ar šakotuvą. Negalima ir palikti besikraunančių įrenginių kambaryje.

Įspėjo: anot specialistų, ant užšalusių vandens telkinių galima lipti tik įsitikinus dėl ledo storio. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kiekvienas atvejis – savitas

Dėl nukentėjusių nepilnamečių Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos (VPK) komisariato pareigūnai pranešimų sulaukia, tačiau sakosi, kad dėl duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir siekiant apsaugoti nepilnamečius, detalesnės informacijos atskleisti negali.

"Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų duomenimis, pranešimų dėl namuose ar viešose vietose įvairiai nukentėjusių nepilnamečių gaunama. Įvertinus įvykių aplinkybes, būna, kad pradedami ir ikiteisminiai tyrimai. Kiekvienas atvejis yra individualus – atsakomybė taikoma pagal galiojančius teisės aktus, įvertinus visas įvykio aplinkybes", – informavo Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

Skendo du vaikai

Praėjusią savaitę uostamiestyje du vaikai nutarė išbandyti ploną prie Reikjaviko gatvės esančio tvenkinio ledą. Vaizdo įrašu, kuris vėliau dingo, pasidalino kretingiškiai.

Nors vaikams nieko nenutiko, Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius svarstė, kodėl, užuot perspėję vaikus ir nuvarę nuo pavojingo ledo, žmonės mieliau filmuoja ir kelia į internetą.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Vaidas Masiliauskas prisiminė, kad 2012-aisiais tame pačiame tvenkinyje, kuris yra netoli "Smeltės" progimnazijos, skendo du 10–12 metų vaikai. Laimei, abu išgelbėti pavyko.

Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjo Džeraldo Kazio Sivickio teigimu, šaltuoju periodu, esant slidžioms kelių dangoms, padaugėja ir kritimų bei su tuo susijusių galūnių lūžių.

Didesnė yra ir eismo įvykių dėl slidžių kelio dangų ir prasto matomumo rizika.

"Ten, kur slidu, žmonės krinta, ten, kur krinta, būna ir traumų. Tipinė situacija žiemą: ant vieno kalno mieste 50 vaikų, vienas lekia nuo kalno rogutėmis ir partrenkia kitą vaiką, nespėjusį pasitraukti. Klaipėdoje yra du kalnai – I. Simonaitytės ir Tauralaukio. Ten vaikai žiemą – lyg skruzdėlyne. Čiuožia, vienas kito nepamato ir susiduria, kartais, bandydami išvengti, įlekia į medį", – pastebėjo pašnekovas.

Po nušalimo – amputacija

Žiemos sezoną daugėja vaikų nudegimų ir nušalimų. Nudegimų atsiranda dėl šildymo prietaisų (židiniai, krosnelės), prie kurių prisiliečia ir nudega.

Itin dažnai pasitaiko atvejų, kai nusidegina odą karštais skysčiais – vaikui pasiekiamoje vietoje pastatyta arbata, kava ar sriuba.

"Vaikų amžiuje nušalimai – retas reiškinys, tačiau nušalimų pasekmės labai liūdnos ir gali pasibaigti amputacijomis. Dažniausiai nukenčia kojų pirštai. Norint išvengti nušalimų, pasirūpinkite gera avalyne, pirštinėmis, kad galūnės būtų šiltos ir sausos", – kalbėjo D. K. Sivickis.

Retesni atvejai – kai vaikai nukenčia dėl elektros prietaisų, netvarkingos elektros instaliacijos. Dėl pavojingų medžiagų, kurias mažametis gali pasiekti, nutikimų irgi būna labai retai.

Pasiūlykime vaikams savo pagalbą – būkime klausytojai, parodykime susirūpinimą ir dėmesį, paskatinkime išsikalbėti, išsakyti jausmus.

Smalsūs iš prigimties

Kadangi vaikai iš prigimties yra judrūs, smalsūs ir linkę tyrinėti, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Karčiauskienė patarė pasirūpinti vaikų saugumu tiek namuose, tiek viešoje vietoje, nes net ir trumpam nukreiptas dėmesys gali virsti nelaimingu atsitikimu.

"Ypač dėmesingi turėtume būti tuomet, kai vandens telkiniai užsitraukia ledu, o kalneliai virsta rogučių trasomis. Jokiu būdu neleiskime vaikams vieniems lipti ant ledo, tegul tokia pramoga mėgaujasi stebimi suaugusiųjų. Lipti ant ledo nedrauskime tik tuomet, kai patys būsime tikri, kad jis pakankamo storio ir stiprumo. Nepamirškime įvertinti ir kalno, nuo kurio vaikas leisis su rogutėmis ar slidėmis – ar jis ne per status, ar šalia nėra gatvės, kuria važinėja automobiliai", – priminė R. Karčiauskienė.

Mirtis – svarbi tema

VVTAĮT Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Alina Žilinaitė sakė, kad atsitikus tragedijai vaikų teisių gynėjai lankosi šeimose, netekus atžalos specialistai konsultuoja tiek tėvelius, tiek ir kitus jų vaikus.

"Kalbėkime apie netektį su vaiku, nes jie niekada nėra per maži žinoti. Pasiūlykime vaikams savo pagalbą – būkime klausytojai, parodykime susirūpinimą ir dėmesį, paskatinkime išsikalbėti, išsakyti jausmus. Jeigu matome, kad vaikui sunku, jis užsisklendęs, patiria kitų emocinių ir psichologinių problemų, neabejodami ieškokime pagalbos. Vaiko teisių gynėjai visuomet pasiruošę padėti šeimai – konsultuoti ir pasiūlyti geriausius sprendimus, kurie padėtų sumažinti netekties skausmą ir ją išgyventi", – paaiškino Vaiko teisių gynėja psichologė Aura Svetikienė.

Anot psichologės, netektį išgyvenantį jau ketverių penkerių metų vaiką dažniausiai lydi kaltės jausmas, atsiranda mirties baimė. Vaikui reikėtų paaiškinti, kas yra mirtis, kodėl taip nutiko.

Septynerių aštuonerių metų vaikai linkę fantazuoti, tikėti stebuklais, todėl su jais apie artimojo mirtį reikėtų kalbėti konkrečiai ir trumpai, mirties nemistifikuojant.

O jeigu tėvai negali atsakyti į vaikui iškylančius klausimus, jie turėtų kreiptis pagalbos į specialistus.

"Kalbėdami apie mirtį, kaip pavyzdį vaikams galime rodyti medžio lapo raidą – išsprogsta, žaliuoja, nudžiūsta, nukrinta ir jo nebelieka", – siūlė A. Svetikienė.

Gaisro metu – jokių liftų

Ugniagesiai gelbėtojai patarė atsižvelgti į šias rekomendacijas:

· paaiškinti ir nuolat priminti vaikui, kad kilus gaisrui būtina kuo skubiau bėgti į lauką, kviesti suaugusius ir skambinti skubiosios pagalbos numeriu – 112;

· paaiškinti, kad gaisro metu išbėgus iš degančio kambario ar namo, negalima į jį grįžti prisiminus, kad jame liko mobilusis telefonas, kompiuteris, žaislas ar kitas svarbus daiktas;

· vaikas turi žinoti, kad gaisro metu negalima slėptis spintoje, po stalu ar po lova, nes tokiu atveju jis gali uždusti, be to, jį sunkiau bus surasti ir išgelbėti;

· jeigu vaikai, grįžę iš mokyklos, patys šildosi maisto, jiems būtina paaiškinti, kad užsiliepsnojusio aliejaus negalima gesinti vandeniu, nes ugnis šaus į viršų. Liepsną galima nuslopinti keptuvę uždengus dangčiu ar nedegiu audiniu;

· tėvai turėtų pasiteirauti, ar vaikas gali pasakyti savo namų adresą, jeigu reikėtų iškviesti pagalbą;

· vaikas taip pat turėtų žinoti, kad gaisro metu negalima naudotis liftu, o reikia leistis laiptais;

· visiems šeimos nariams patariama aptarti veiksmų planą, kilus gaisrui namuose (aptarti išėjimus, susitikimo vietą lauke, pagalbos iškvietimą ir pan.);

· laiką leidžiant švietimo įstaigose, prekybos centruose, kultūros ar kitos paskirties pastatuose, pasikalbėti apie vaikų veiksmus kilus gaisrui (evakuacijos ženklai, artimiausi išėjimai į lauką ir pan.).