Lietuvos žvejai baiminasi, kad Baltijos jūroje planuojamas tiesti dujotiekis "Nord Stream“ sumažins pelningiausius žvejybos plotus.

Praras pajamas

Beveik 80 procentų menkių Lietuvos žvejai pagauna netoli Bornholmo salos. Kaip tik pro šią vietą Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją ketinama tiesti dujotiekį „Nord Stream“. Lietuvos žvejai baiminasi, kad dėl dujotiekio dugniniais tinklais žuvų gaudyti jie nebegalės.

Projekto „Nord Stream“ atstovas Tapio Pekkola susitikime Klaipėdoje ramino žvejus. „Tie patys klausimai kyla ir Švedijos, Suomijos, Danijos, Lenkijos žvejams. Į Lietuvos žvejų pastabas mes atsižvelgsime. Su Lietuvos žvejų asociacija dar susitiksime. Mūsų interesai bendri – kalbame apie tą pačią jūrą. Todėl dujotiekio tiesimas liečia visas Baltijos valstybes. Svarbu, kaip tai paveiks Lietuvos žvejybos sektorių“, – kalbėjo T.Pekkola.

Ieškos užnugario

Lietuvos žvejai teiravosi, ar jiems bus išduodamos kokios nors kompensacijos už žvejybos plotų praradimą. T.Pekkola tvirtino, jog šitas klausimas dar neišspręstas. Žvejai turės įrodyti, kad gaudo žuvį būtent tame rajone.

Lietuvos žvejai buvo ryžtingi. „Jei suvienysime savo jėgas, galime kažką išsiderėti, tik reikia nepraleisti progos. Vis dėlto juk mes prarasime geriausius žvejybos plotus“, – kalbėjo Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.

Anot jo, Lietuvos žvejai bandys šiuo klausimu ieškoti Danijos žvejų asociacijos pritarimo. Užnugario jie ieškos ir Baltijos jūros regiono patariamojoje taryboje, kurios nariai yra ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija.

Apnuodys žuvis

Žvejyba dujotiekio statybų metu bus draudžiama, tačiau nutiesus vamzdžius draudimas bus nutrauktas.

Žvejai prognozuoja ir kitus nuostolius – jūros dugnas nėra lygus ir vamzdis bus išsikišęs, todėl jie gali suplėšyti brangiai kainuojančius dugninius tralus.

Projekto vadovai ir Danijos žvejų asociacijos atstovas Agner Svendsen siūlė lietuviams pagalvoti apie naujoviškus dugninius traukiamuosius tinklus, kuriais nekliudant vamzdžio būtų galima žvejoti. Ši įranga jau išbandyta netoli Grenlandijos ir dabar išbandoma Danijoje. Pasak A.Svendsen, ji tikrai pasiteisino. Tačiau žvejai priekaištavo, jog ji labai brangi.

Žvejai taip pat nerimavo, jog dėl dujotiekio statybų bus pajudintas po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje nuskandintas cheminis ginklas. Jie baiminosi, kad tai gali apnuodyti žuvis.

„Nord Stream“ projekto atstovas tikino, jog dujotiekio maršrutas pasirinktas, kur nėra nuskandinta šaudmenų ar minų, cheminio ginklo. T.Pekkola tvirtino, jog šiuo klausimu dirba daugelis specialistų, atliekami išsamūs tyrimai.