Nepagrįsti kaltinimai žvejams

Anot Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininko Mindaugo Rimeikio, bet kas leidžia sau viešai skelbti kaltinimus žvejams verslininkams ruonių žudymu, nelegalia žvejyba, nuslėptais laimikiais, kopų ardymu ir kita, kurių pagrįstumas neįrodytas.

Kasmet vien Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje randami išmesti negyvi ruoniai.

Buvo skelbta, kad, Lietuvos jūrų muziejaus duomenimis, vien 2017 metais buvo išmestas 41 ruonis. Dalis jų jaunikliai, kita dalis nugaišę. Būta ir tokių, kurie turėjo akivaizdžias susidorojimo su jais žymes.

Kaskart radus pakrantėje nugaišusį ruonį pirmiausiai pagalvojama, kad tai žvejų darbas, nes ruoniai yra tarsi jų konkurentai, jie mėgsta iš tinklų „pešti“ žuvis, dažnai jas palieka apgriaužtas.

Patys žvejai sako jau daugelį metų girdintys, jog neva jie naikinantys ruonius. Tačiau žvejai esą ruonių net nematantys. Randantys tinkluose apgadintas žuvis, bet patys ruoniai į tinklus pakliūva itin retai.

Aplinkosaugininkai pajūryje ne kartą bandė sugauti žvejus verslininkus bandančius susidoroti su ruoniais ar bent pasirengusius tokiam susidorojimui. Nepavyko aptikti jokių įrodymų, kad Lietuvos žvejai žudytų ruonius.

Toks vertinimas, kad žvejai kalti dėl ruonių kilo galbūt todėl, jog vienas Lenkijos žvejas viešai buvo užsiminęs, kad susidorojo su ruoniu.

Galbūt kažkas kažką pajūryje ir daro, bet visais atvejais kaltinimai pirmiausiai tenka žvejams. Galbūt taip yra ir todėl, jog jie ne kartą yra viešai pasisakę prieš ruonius, kurie padaro nuostolių sugadindami tinklus. Žvejai stebėjosi ir tuo, kad Švedijoje yra išduodami leidimai ruonių populiacijai mažinti, o Lietuvoje jiems sudaromos „šiltnamio sąlygas“.

"Prikabinami" kitų nusižengimai

Norėdami apsiginti nuo nuolatinių nepagrįstų kaltinimų Priekrantės žvejai verslininkai, anot M.Rimeikio, pradėjo fiksuoti įvairių veikėjų pajūryje daromus nusižengimus. Apie tuos nusižengimus bus pranešama įvairioms Lietuvos valstybinėms institucijoms. Žvejai mano, kad įvairūs pajūryje padaromi nusižengimai yra tiesiog kabinami ant jų, nes tai padaryti lengviausia.

M.Rimeikis ir žvejai piktinosi, kaip lengvai Klaipėdos miesto savivaldybėje išduodami leidimai pajūryje rengti įvairius masinius renginius. Nekontroliuojama, koks lieka pajūris po tokių renginių. Dažnai netgi leidžiama statyti laikinus statinius, konteinerius ant kopų netgi nukasant dalį jų.

Įprasta, kad tokie renginiai su žvejų asocijuotomis struktūromis nėra derinami, nors žvejai jausdamiesi vieni iš pajūrio šeimininkų norėtų, kad tai būtų daroma. Žvejai bent jau žinotų, kas ir kada vyks, pasižiūrėtų ar po renginio sutvarkyta naudota teritorija. Baiminamasi, kad po to, kas nors kitų organizacijų „nuopelnus“ nepriskirtų žvejams. 

Kertasi su noru tvarkytis laisviau

Iš vienos pusės tai, kad žvejai rengiasi įdėmiau stebėti pajūrio aplinką, yra gerai, nes jie dažniau už bet kuriuos kitus žmones būna pajūryje. Bet jeigu kiltų kažkokie didesni konfliktai, tai nebūtų naudinga Klaipėdos miestui.

Priminsime, kad Klaipėdos miestas su išorinio uosto statyba susietame sąlygų sąvade yra pateikęs norą, kad visame pajūryje nuo Girulių iki šiaurinio molo, kuris eina pagal miesto ribas, būtų panaikintas Pajūrio juostos įstatymo galiojimas. Miestas norėtų pajūrio teritorijas labiau pritaikyti rekreacinėms reikmėms.

Jei prasidėtų konfliktai tarp žvejų, miesto ir įvairių organizacijų, tai tik parodytų, kad miestas pajūryje negali susitvarkyti savarankiškai. Klaipėdos miesto administracija jau gavo Aplinkos ministerijos raštą, kur teigta, kad ji nepritartų Pajūrio juostos įstatymo galių naikinimui ties Klaipėdos miesto ribomis. Bet kokie nauji incidentai tik sustiprintų Aplinkos ministerijos valdininkų norą neleisti Klaipėdai pajūryje tvarkytis laisviau.