Po bylų sekdavo bankrotai

Prieš 2–3 metus Lietuvos teismuose buvo daugybė bylų, kur Baltijos jūros žvejybos įmonės teismuose ginčijosi tiek tarpusavyje, kaip atskiros grupės, tiek su valdžios institucijomis.

Daugumą bylų žvejai pralaimėjo. Tos bylos tarsi būdavo dėl išgyvenimo. Įprasta, kad dažniausiai po pralaimėtų bylų prasidėdavo bankrotų, likvidavimo ir kiti su tuo susieti procesai.

Tai būdavo sutinkama įvairiai. Vieni guodė, kiti netgi pasišaipydavo, neva, tokie rinkos dėsniai, kad bendrai žvejybai nykstant, nes mažėja žuvų ištekliai, išgyventi gali tik stipriausieji, gudriausieji, labiau pritampantys prie valdžios.

Jūros žvejybos verslo nykimo rezultatas šiandien akivaizdus. Per pastaruosius 10 metų iš šio verslo pasitraukė maždaug apie pusę, jei ne du trečdaliai, Baltijos jūros žvejybos verslo bendrovių ar įmonių.

Į pasitraukusiųjų vietas atėjo dalis Latvijos ir Estijos žvejybos verslo įmonių, liko ir keletas grynai lietuviškų žvejybos bendrovių.

Pabaiga: upinių nėgių žvejyba Lietuvoje turėjo ilgaamžes tradicijas, tačiau dabar jų laimikiai smarkiai apribojami. / „Jūros“ archyvo nuotr.

Nesugebėdavo pasinaudoti parama

Panaši situacija buvo ir Baltijos jūros priekrantės, Kuršių marių žvejybos versle. Čia teismo bylų dėl išgyvenimo buvo mažiau. Daugiau bylų būta dėl Europos Sąjungos paramos naudojimo, mat smulkesniems žvejams leista naudotis žuvininkystės vietos veiklos grupės lėšomis.

Už paramą žvejai bandė tvarkytis ir į žvejybos rinką įsilieti su naujais laivais. Dalis žvejų „nusvilo“, nes pasinaudojus parama tvarkydami laivus ne viską padarė, kad šie numatytu laiku pradėtų žvejoti.

Laiku neįvedus laivų į rinką prasidėjo Nacionalinės mokėjimų agentūros taikomų sankcijų banga, reikalavimas sugrąžinti pinigus, teismų procesai, pralaimėtos bylos, bankrotas.

Realybė tokia, kad Lietuvos žvejai tiek Baltijos jūroje, tiek priekrantėje ar Kuršių mariose yra silpni, gyvena iš 1 ar 2 žuvų rūšių masiškesnės žvejybos. Bet kokie pralaimėti teismo procesai, ginčai dažniausiai veda prie verslo nykimo.

Teisėjų nuomone, žvejų interesai vidaus vandenyse grindžiami vien žvejybos verslo atstovų interesais ir visiškai neatsižvelgiama į aplinkos saugojimą.

Šimtą kartų apkirpti limitai

Šiuo metu su Lietuvos valdžios institucijomis, daugiausia Aplinkos ministerija, į teismų ginčus yra įsivėlę Lietuvos vidaus vandenyse upines nėges ir seliavas gaudantys žvejai.

Jie nepatenkinti, kad Aplinkos ministerija, tiksliau aplinkos ministras, 2023 m. rugsėjo 23 d. įsakymu nustatė gerokai mažesnius verslinės žvejybos įrankių limitus 2023–2025 metams.

Žvejų teigimu, nustatyti maždaug 100 kartų mažesni upinių nėgių ir seliavų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitai, palyginus su 2022 m.

Žvejų pozicija yra tokia, kad nauji limitai tarsi „nukabinti iš lubų“, nes neparemti jokiais moksliniais duomenimis. Jų nuomone, taip jie yra visiškai stumiami iš žvejybos verslo, nes iš esmės visiškai apriboja ir netiesiogiai uždraudžia verslinę žvejybą seliavomis ir nėgėmis, pažeidžia žvejų lūkesčius vykdyti veiklą iki 2026 m.

2023 m. lapkričio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis nebuvo palanki žvejams. Šis teismas neskundžiama nutartimi atsisakė priimti tirti žvejų skundą dėl to, kad aplinkos ministro įsakymas neva pažeidžiantis tiek Žuvininkystės įstatymą, tiek Lietuvos teisėkūros pagrindų įstatymą. Teismo kolegijos narių nuomone, žvejų interesai vidaus vandenyse grindžiami vien žvejybos verslo atstovų interesais ir visiškai neatsižvelgiama į Aplinkos apsaugos įstatymą, kuris apibrėžia aplinkos saugojimo interesą didesnei daliai žmonių.