Įstrigusiems Karklės žvejų prieplaukos statybos planams – menka viltis tapti realybe: politikai projekto vykdytojams žada, kad pavyks įlipti į jau nuvažiuojantį pinigų skirstymo traukinį. Tai gali būti paskutinis šansas tokioms statyboms, nes paraiška gauti ES fondų finansavimą šioms statyboms buvo atmesta jau du kartus.

Naujų uostų nestatys

Jei prieplaukos statybos darbai neprasidės dar šiemet, šio projekto idėją teks pamiršti ilgam, nes ES fondai iki 2020 metų nefinansuos naujų uostų statybų.

Praėjusios savaitės pabaigoje Žemės ūkio ministerijoje posėdžiavusiame projektų valdymo komitete buvo svarstoma rengti dar vieną šaukimą gauti ES paramą ir taip įžiebti žvejų prieplaukos statytojams žalią šviesą.

"Tačiau lėšų tam nėra. Kreipėmės į Finansų ir biudžeto departamentą, kad būtų kontraktuotos projektui reikalingos lėšos, o tai reiškia, kad jų reikės prašyti iš biudžeto. Tačiau dėl Rusijos paskelbto embargo papildomų lėšų biudžete nepavyks rasti, tad papildomo šaukimo teikti paraišką pagal šią kryptį negalėsime rengti", – patikino žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė.

Tiesa, ji ramino žvejus tikindama, kad ministerija nuolat analizuoja vykdomus projektus ir jei kuris nors žlugtų, būtų imtasi lėšų perskirstymo.

"Manau, kad artimiausiu metu paaiškės, kokios prognozės gali būti, yra šiokių tokių vilčių", – tikino viceministrė.

L.Kujalytė prisipažino, kad supranta, kodėl tokiu nekantrumu spirga žvejų prieplaukos projektą parengusi asociacija "Karklės prieplauka".

"Todėl, kad pagal 2014–2020 metų programas iš ES lėšų nebus galima statyti naujų uostų. Bus galima tik modernizuoti jau esamus ar krantines", – paaiškino L.Kujalytė.

Pavydi latviams

Žvejų prieplaukos projektą vystančios asociacijos "Karklės prieplauka" valdybos pirmininkas Alfonsas Bargaila sunkai galėjo prognozuoti, kokia šios idėjos baigtis.

"Latvija turi tris ar keturias tokias prieplaukas, nors žvejų skaičius ten kur kas mažesnis. O štai Lietuva nesugeba per tiek metų nors vienos įsirengti. Sunku prognozuoti, kuo tai baigsis. Tačiau mes, pristatydami projektą įvairiuose lygmenyse, esame garantavę, kad pinigus sugebėtume įsisavinti", – kalbėjo A.Bargaila.

Jis tikino, jog yra priblokštas žinios, kad neatsiranda galimybių suteikti šanso tokiam projektui.

"Išeitų, kad žvejus vis vedžioja už nosies. Buvo žadama, kad atsiras galimybių bent pradėti prieplaukos statybas, o štai ir vėl esame nežinioje. Na, nieko, nepasikarsime juk", – apgailestavo A.Bargaila.

Prašo minimalios sumos

Priekrantės žvejai prieplaukos statybų pradžios laukia nuo 2007 m., kai idėją Karklėje pastatyti prieplauką žvejų laivams su įrangos nuleidimo ir pakėlimo mechanizmais bei žuvų šaldymo įranga palaimino Vyriausybė.
Karklėje, netoli Rykinės upelio suformuotame žemės sklype, ketinama ne tik pastatyti prieplauką žvejams, bet ir įrengti automobilių aikštelę, pastatyti administracinį pastatą žvejams.

"Mes norėtumėme čia dviejų molų. Tarp jų galėtų švartuotis didesni laivai, iš išorės – mažesni laiveliai. Už mūsų prašomus 5 mln. litų būtų galima pastatyti krantinę ir įrengti slipą. Tačiau krantinė be molų neduos tokio efektyvumo, nes ja bus galima naudotis tik 5–6 mėnesius, o žiemai vis tiek teks iškelti žvejų laivelius į krantą", – aiškino A.Bargaila.

Pirmuoju etapu ketinama investuoti kone 1 mln. litų į kelio tiesimą.

"Vien projektavimui tenka paskirti apie 700 tūkst. litų. O tai yra nemaži pinigai. Tačiau mes tikimės, kad pradėjus statybas galutiniam šio projekto užbaigimui rastume paramos iš fondų", – vylėsi A.Bargaila.

Visam vizijose užsibrėžtam Karklės prieplaukos projektui reikėtų mažiausiai 25 mln. litų.
Skeptikai galėtų priminti, kad jei net ir atsirastų pinigų iš biudžeto, dėl viešųjų pirkimų procedūrų realios statybos gali ir užtrukti.

"Tačiau jei biudžeto lėšų atsirastų tik kitų metų pradžioje, rizikinga pradėti tokį projektą. Startuoti reikia dar šiemet", – pripažino A.Bargaila.

Įžvelgia žlugdymą

Projekto vystymui įkurta asociacija "Karklės prieplauka" du kartus teikė paraiškas gauti europinę paramą, bet išgirdo neigiamus atsakymus.

"2013 metų viduryje teikėme paraišką gauti paramą.  Tikėjomės gauti bent 5 mln. litų. Visam projektui tokių pinigų neužtektų, bet bent jau būtų pavykę pirmu etapu įrengti slipą, kur žvejai galėtų nuleisti valtis", – apie vizijas pasakojo Karklės prieplaukos projekto vadovas Petras Cirtautas.

Paraiškos įvertinimas truko ilgai ir paskutinę minutę ji buvo atmesta. Motyvas – projektas neatitinka reikalavimų.

"O reikalaujama, kad prieplauka jau būtų ir kad paraiškos teikėjas būtų žemės sklypo savininkas. Tačiau juk pati Klaipėdos rajono savivaldybė dalyvauja projekte. Ji ir išnuomojo žemės sklypą. Jis jau suformuotas, parengtas detalusis planas. Vėliau projekto vertintojams jau nebeužkliuvo ši aplinkybė, tačiau atsirado kitų trukdžių, reikalavimas, kad prieplauka jau stovėtų, tik tuomet esą skirs lėšas", – kalbėjo P.Cirtautas.

Projekto vadovas tikino, kad, jo akimis, situacija dėl tokio pobūdžio projektų vykdymo šalyje nėra normali.

"Taisykles tokiems projektams kuria ne specialistai, o ministerijų tarnautojai, kuriems galbūt trūksta kompetencijos. Atrodo, kad taisyklės sukuriamos taip, kad tokie projektai neatitiktų reikalavimų. Žvejams kyla klausimas, kam daromi dirbtiniai trukdžiai? Galbūt tam, kad ES lėšos patektų tik į tam tikras rankas? Mano akimis, Lietuva tampa karpininkų šalimi, o ne jūrine valstybe. Visos ES lėšos dabar metamos į tvenkinius karpių auginimui. Jūrinių žuvų net per Jūros šventę neberagavome", – piktinosi P.Cirtautas.

Dėl žuvų – slapta pažyma

Pasak projekto plėtotojų, žvejų prieplaukos statyba įstrigo dėl specialios pažymos apie sugaunamų žuvų kiekius priekrantėje.

"Projektų atrankos komisijai buvo pateikta pažyma, kuri neva įrodė, kad Karklėje žvejai neiškrauna žuvų, esą buvo iškrauta tik 3 tonos. Mūsų skaičiavimais, buvo neįtrauktas sausio mėnuo, kai buvo pats stintmetis. Žuvininkystės valdininkai pateikė visai kitus žuvų kiekių skaičius, nei mums pavyko išsiaiškinti", – nuomonę išsakė P.Cirtautas.

Projekto vadovas aiškino, jog dėl to, kad Karklėje nėra patogios laimikio iškrovimo vietos, daugelis žvejų plaukia žuvis išsikrauti į Klaipėdą.

"Tačiau vos tik atsirastų prieplauka, joje norėtų žuvis iškrauti 17 Baltijos jūroje žvejojančių įmonių. Visos jos savo ketinimus patvirtino parašais", – apie žvejų norus kalbėjo P.Cirtautas.

Pasak jo, jei ir toliau bus tokia valstybės politika, nebeliks ir priekrantės žvejų.

Komentaras

Kęstutis Cirtautas

Klaipėdos rajono vicemeras

Jau dalijome milijonus už supjaustytus Kuršių marių žvejų laivus. Greitai gali nebelikti ir priekrantės žvejų. Nesvarbu, kokius tikslius kiekius sugauna žvejai. Ne tai yra argumentas. O tai, kad būtina sukurti gyvybingumą šioje vietoje. Nedidelė prieplaukėlė tikrai labai reikalinga. Klaipėdos rajonas ribojasi ne tik su mariomis, bet ir su jūra. Todėl žvejyba – mūsų krašto paveldas, kuris reprezentuoja Vakarų Lietuvos pakraštį. Be to, Karklėje pastatyta prieplauka galėtų naudotis ne tik verslininkai žvejai, bet ji taptų rekreacijos traukos objektu. Mano galva, šio projekto įgyvendinimas yra vilkinamas dėl ne visai objektyvių priežasčių. Nesvarbu, kokių lėšų atsirastų šiam projektui, ar pavyktų pritraukti fondus, ar tai būtų biudžeto pinigai, svarbu yra tikslas. Turime išsiaiškinti ar norime, kad šis uostelis atsirastų, ar nenorime? Man kyla įvairių minčių, kad kažkam šis projektas vis neįtinka. Tačiau aš tikiuosi, kad viskas bus išspręsta teigiamai, ir mes turėsime šį uostelį.