Kituose didžiuosiuose miestuose karštligiškai bandant išsivalyti nuo sovietinio režimo akcentų, akyliau dairosi ir klaipėdiečiai. Nors aktyvieji jau lenkia pirštus skaičiuodami simbolius ir kalba apie jų šalinimą, paveldosaugininkai ir istorikai tokių iniciatyvų nepalaiko.

Erzina ir šulinių dangčiai

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose diskutuojant dėl sovietinio palikimo ženklų sukruto ir klaipėdiečiai.
Kai kurie valdžios atstovai tikina, jog ne tik Vilniuje ir Kaune gausu senojo režimo atšvaitų, esą nemažai tokių yra ir uostamiestyje.

Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas neabejoja, jog būtina atkreipti dėmesį į liūdnos praeities simbolius, ir tikina, kad miestas vis dar paženklintas sovietinės ideologijos.

"Grūto parkui neturime ko padovanoti, tačiau ant fasadų ir smulkiosios architektūros yra išlikusi tokia simbolika", – pastebėjo S.Gentvilas.

Viešojoje erdvėje patarėjas inicijavo diskusiją, kurioje aktyvių pasisakiusiųjų netrūko. Komentatoriai vienas po kito vardijo tūlą lietuvį žeidžiančius ženklus: "Viktorijos" viešbutis, Biržos tiltas, "Žvejo" paminklas, Skulptūrų parkas ir net kanalizacijos šulinių dangčiai.

Reikia naujų skulptūrų

Pašnekovo teigimu, nors uostamiestyje ir negausu tokių akcentų, tačiau spręsti šią problemą reikia.

"Mes dabar minime paminklus, simbolizuojančius naująją ideologiją: Vydūno, Valstybės tūkstantmečiui bei kitoms progoms. Jais atspindima visiškai nauja ideologija, o buvusiąją reikėtų išvalyti, ir ypač – propagandinę", – užtikrino S.Gentvilas.

Valdžios atstovo teigimu, uostamiesčiui reikia tokių paminklų ir mažosios architektūros, kurie būtų artimesni žmogui, o ne bylotų apie nedžiuginančius praeities įvykius.
Pavyzdžiais S.Gentvilas įvardijo M.Mažvydo alėjos suoliukų puošybą, skulptūrą "Juodasis vaiduoklis", Kruizinių laivų terminale stovintį berniuką.

"Reikia skulptūrų, kurios atspindėtų miesto atmosferą, o ne buvusios valdžios ideologiją. Tada turėsime miestą, kuris bus patrauklus žmonėms", – prognozavo politikas.

Saugo kaip meno kūrinius

Tačiau įsiplieskusią diskusiją paveldosaugininkai vertina atsargiai.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška aiškino, jog saugomų sovietmečio objektų yra labai nedaug – klaipėdietiškus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, todėl jų reikalingumu abejoti nevertėtų.

Uostamiestyje į Kultūros vertybių registrą yra įtraukta senojo valdymo metu Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos skyriuje pastatyta "Žeme, nepalik mūsų", "Žvejo", Santuokų rūmuose A.Boso šeimos, "Neringos", Herkaus Manto skulptūros, paminklas K.Donelaičiui bei Biržos tiltas.

Paveldosaugos skyriaus vedėjas pabrėžė, kad visi minėti objektai saugomi kaip meno kūriniai. Šiuo požiūriu galima būtų svarstyti ir "Baltijos" laivų statyklos pastatų komplekso su aikšte įtraukimą.

"Tai stalinistinės architektūros pavyzdys", – paaiškino V.Juška.

Žvaigždės nėra blogai

Paveldosaugos ekspertas patikino, jog mieste tiksliai identifikuojamų propagandinių ženklų šiuo metu rasti sunku.

"Turime tokį objektą, kaip Skulptūrų parko teritorijoje sovietinių karių kapai su skulptūra, tačiau tai vertinti sunku. Lyg ir epochos ženklas, bet jo pašalinimas sukeltų daug triukšmo", – užtikrino vedėjas.

Pašnekovo teigimu, uostamiestyje kilusi diskusija veikiausiai yra kalbų dėl Žaliojo tilto Vilniuje išdava.

"Klaipėdoje tokių skandalų nebus. Per savo paveldosaugininko karjerą jokių skundų sulaukęs nesu", – užtikrino V.Juška, kuris šioje srityje darbuojasi jau nuo 2006 m.

Postringavimus dėl žvaigždžių ant Biržos tilto vertybių specialistas vertina kaip nepagrįstus, esą tokių ženklų galima rasti visur aplink – net ir JAV vėliavoje.
Pabrėžiama, jog vertingi sovietmečio statiniai mieste byloja apie istorinį tęstinumą, krašto praeities eliminuoti ar dirbtinai kurstyti panašius konfliktus neverta.

"Istorinis perimamumas turi būti. Ir tie ženklai, jeigu tik visuomenėje nekelia konfliktų, galėtų būti", – nukirto V.Juška.

Primena sovietinį herbą

Lietuvos istorijos instituto vyresnysis darbuotojas dr. Vasilijus Safronovas, nagrinėjęs senosios ideologijos ženklus, pabrėžė, jog Klaipėdoje pagrindiniai paminklai, kurie išreiškė buvusios valdžios nuostatas, nukelti buvo dar 1991-aisiais, todėl konstatuoti, kad mieste gausu ir ryškių sovietinio palikimo ženklų, – sudėtinga.

"Kai kurie tokiam palikimui priskiria ir memorialą, skirtą Klaipėdos išvadavimui, tačiau aš manau, kad tai yra diskusijų dalykas", – traktuote abejojo istorikas.

Minėto paminklo laikymas sovietiniu simboliu abejotinas todėl, kad jį kuriant buvo sąmoningai vengiama primestos politikos vertybių. Jis tik skirtas kariams, kurie žuvo Klaipėdos užėmimo metu.

Pašnekovo teigimu, abejoti verčia ne tik paminklo idėja, bet ir nemaža dalis dekoro elementų: skulptūros pasisukimo kryptis, kardas.

Vis dėlto istorikas pripažino, kad kai kurių pastatų elementai iš tiesų primena sovietmetį.
Į akis krenta Herkaus Manto ir Naujojo Sodo gatvių sankirtoje esančio pastato dekoro elementai – stilizuotas sovietinis herbas.

"Tokių ženklų galima ir daugiau paieškoti – seni užrašai ir ant kanalizacijos dangčių. Tačiau klausimas, ar tikrai visa tai reikia naikinti, o kitas – ko siekia tie žmonės, kurie inicijuoja tokius dalykus?" – klausė V.Safronovas.

Ne nuo to galo

Įtariai į siekį žūtbūt desovietizuoti kraštą žiūrintis istorikas pastebėjo, kad tokie veiksmai pradedami neteisingai.
Esą ne senieji paminklai ar mažoji architektūra skleidžia karštligiškai vejamos ideologijos signalus, o ją puoselėjantys asmenys ar valdžios atstovai.
Istoriko nuomone, būtent tuo metu, kai buvo paskelbta, jog atsikratoma visų ryšių su sovietmečiu, ir buvo padarytos didžiausios klaidos.

Vokietijoje atsisakant nacizmo ideologijos buvo tikrinami aukštas pareigas užėmę žmonės. Senajam režimui priklausę veikėjai iškart atsidūrė už visuomenės ribų.

"O kas įvyko Lietuvoje? Daugeliui tų, kurie sovietmečiu užėmė aukštas pareigas, sankcijos taikytos nebuvo. Vadinamoji liustracija aprėpė tik bendradarbiavimą su KGB", – pabrėžė humanitarinių mokslų daktaras.

Pertvarkų akivaizdoje Komunistų partija pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija, vėliau – Socialdemokratų partija.

Istoriko teigimu, šiandien daugybė buvusių partinių – aukšti valdžios pareigūnai, kurie ir priėmė svarbius sprendimus, taip pat ir dėl trėmimų. Jų atžvilgiu desovietizacijos procesas nebuvo taikytas.
Pašnekovas patikino nevertinantis, ar šie žmonės verti dabar postų ar ne, tačiau procesas turėjo būti nuoseklus.

Dabar – per vėlu

"Mes galime nukabinti kai kuriuos ženklus, bet ar tuomet visuomenė taps labiau desovietizuota?" – klausė V.Safronovas.

Pastebima, kad didesnė problema yra ne išlikę smulkūs ir senąją santvarką primenantys ženklai, o gyventojų ir valdininkų požiūris į istoriją, kuri tampa įvairių politinių manipuliacijų objektu.

"Vokiečiai visai nesirengia K.Markso alėjos pervardyti. Pas mus sprendimai vykdomi pripuolamuoju būdu: sunaikinkime istorinius paminklus arba pervardykime gatvėvardžius", – kritikos negailėjo mokslininkas.

Pašnekovo teigimu, didžiausia problema ta, jog po 1990-ųjų nebuvo atlikti visi nuosekliai vykti turėję veiksmai, todėl dabar kiekvienas norintis gali nesunkiai manipuliuoti net ir tolimas asociacijas keliančiais objektais bei gyventojų sąmone.

"Laikas jau prarastas, tuos procesus, kurie apimtų ne tik iškabų keitimą, reikėjo vykdyti anksčiau. Jeigu tai būtų atlikta, būtų padėtas taškas bet kokioms šiuo metu intensyviai vykdomoms manipuliacijoms", – konstatavo istorikas.

Sovietinė – visa Klaipėda

Garsiai prabilusių uostamiesčio sovietinio palikimo priešininkų iniciatyva, mokslininko požiūriu, taip pat nėra nuosekli.

Siekiant atsikratyti absoliučiai visų senosios ideologijos ženklų, reikėtų iš Klaipėdos išgyvendinti K.Donelaičio ir Herkaus Manto paminklus, statytus dar sovietmečiu ir gavus tuometės valdžios pritarimą.

Penkiakampių Biržos tilto žvaigždžių "linksniavimas", V.Safronovo teigimu, taip pat smarkiai abejotinas.

"Nuosekliai laikantis šios logikos reikėtų visai nugriauti Biržos tiltą ir atstatyti jį į buvusią padėtį, išmontuoti Atgimimo aikštę, nugriauti visus sovietmečio pastatus. Faktiškai visa šiuolaikinė Klaipėda yra tokia", – pečiais dėl keliamo šurmulio traukė pašnekovas.

Veikiant nuosekliai, tektų pervardyti ir Paryžiaus Komunos, Komunarų, J.Janonio bei S.Nėries gatves.

Vienintelis objektas

Kritiškai į aktyvistų diskusiją žvelgiantis istorikas pripažino, jog vis dėlto vienas objektas, dėl kurio likimo diskutuoti reikėtų, mieste yra.

1971-aisiais pastatyta ir turistų aktyviai lankoma skulptūra "Žvejys" yra viena ryškiausių sovietinės ideologijos skelbėjų. Nors vienas seniausių uostamiesčio paminklų turėjo būti įkurdintas šiauriniame rage, tačiau atsidūrė prieš pat miesto rotušę.

Visą septintąjį dešimtmetį vyko biurokratiniai susirašinėjimai dėl dar 1958 m. pagamintos skulptūros. Tuomet tokio griozdo niekam nereikėjo, o po keliolikos metų atidengiant skulptūrą net pats kūrėjas nedalyvavo ceremonijoje.

Ši skulptūra turėjo simbolizuoti sovietmečiu smarkiai išvystytą Klaipėdos žuvų pramonę, tai turėjo būti ženklas, jog tik tarybiniais metais pasiekta tokių aukštumų.

"Tas paminklas yra visiškai akivaizdus sovietmečio propagandos liudininkas, nes jis simbolizuoja ideologinę doktrinaciją, kurią ir buvo bandoma įtvirtinti", – pabrėžė V.Safronovas.

Dėl parko – svarstymai

Diskusijos periodiškai kyla ir dėl Skulptūrų parko. Jų iniciatoriai siūlo įvairius variantus – taip pat ir atkurti senąsias kapines.

Vis dėlto paveldo sargai tikina, jog drastiškų sprendimų dėl šio objekto vertėtų vengti, mat šioje teritorijoje palaidota daug klaipėdiečių artimųjų, todėl šie žmonės į minėtą vietą dažniausiai žiūri itin jautriai.

Neseniai savivaldybė paskelbė konkursą, kuriuo bus rengiama Skulptūrų parko detaliojo plano įgyvendinimo programa.

Detaliajame plane įtraukta siūlymų atkurti senuosius takus, senąsias skulptūras. Bus siekiama išsiaiškinti, ko parko teritorijoje norėtų miestiečiai, taip pat tvarkingai įamžinti mirusiųjų kapus, išspręsti klausimą dėl skulptūrų, kurios gali būti suprastos dviprasmiškai, eksponavimo.

"Dabar yra kaip tik tas laikas, kai galima ieškoti sprendimų", – užtikrino Paveldosaugos skyriaus vedėjas V.Juška.