Klaipėdoje į Baltijos jūrą išlydėtas laivas "Romaste", kurio įgula vietoj žuvų iš jūros trauks žvejų pamestus ir nuskendusius tinklus. Skaičiuojama, kad šiuose tinkluose kasmet įsipainiojusios žūsta 87 t žuvų.

Nuskęsta tūkstančiai tinklų

Kiekvienais metais Baltijos jūroje dėl įvairių priežasčių prarandama nuo 5,5 tūkst. iki 10 tūkst. tinklų ir tralų, kurie ir toliau "žvejoja". Jūros dugne ar ant laivų liekanų nuskendę tinklai tampa savotiškais spąstais, į kuriuos įkliūva žuvys, paukščiai, jūrų žinduoliai.

"Pamesta žvejybinė įranga turi ypač didelį poveikį Baltijos jūroje žvejojamoms komercinėms žuvų rūšims, pavyzdžiui, menkėms, strimelėms, plekšnėms. Manoma, kad vien mūsų priekrantėje nuskendę tinklai gali sugauti iki 87 t žuvų", – sakė Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Robertas Staponkus.

Įkliūva ir narai

Pamesta žvejybinė įranga sudaro 10–15 proc. visų jūroje randamų šiukšlių. Pirmiausia, šie tinklai yra dideli spąstai žuvims. "Tinklai dėl neskaidraus vandens nepralaidumo saulės spinduliams apauga dumbliais ir tampa savotiškais vaiduokliais. Žuvis įkliūva, negali ištrūkti ir ten supūva",– aiškino ekspertas Tomas Zolubas.

Šie tinklai pavojingi ne tik jūros florai ir faunai, bet ir žmonių gyvybei, ypač narams, užsiimantiems povandenine archeologija.

Vietos, kuriose bus traukiami tinklai, nustatomos pagal jose vyraujantį dugną. Lygus dugnas turi mažiau galimybių užkabinti tinklą nei tas, kuriame yra riedulių. Taip pat atsižvelgiama į vyraujančias sroves. Kitas kriterijus, į kurį orientuojamasi – didžiausio žvejybos intensyvumo rajonai. Tokiais Lietuvoje yra laikomi žvejybiniai plotai aplink uosto vartus bei šalia Karklės. Žadama žvalgyti ir teritorijas aplink Kuršių neriją.

Atiteks muziejui ir kavinėms

Valymų metu planuojama ištraukti apie 6 t paskendusių tinklų. Be to, bus diegiama pamestų tinklų ir tralų surinkimo metodika, išbandant tokiems darbams sukurtą įrangą. Taip pat planuojama sukurti pamestų tinklų duomenų bazę, kurioje žvejai galėtų pranešti apie pamestą įrangą ir taip įspėti kitus žvejus.

Visus ištrauktus tinklus planuojama išanalizuoti, t.y. išmatuoti, nustatyti, iš ko jie padaryti, jei įmanoma, įvertinti, kada jie buvo prarasti, kiek ir kokių žuvų juose yra įkliuvę. Vėliau planuojama atiduoti perdirbti. Projekto koordinatorius Nerijus Nika prasitarė, kad kai kurie tinklai atsidurs Klaipėdos jūrų muziejuje, taip pat buvo sulaukta ir neoficialių prašymų ir iš kai kurių uostamiesčio kavinių, norinčių atnaujinti savo interjerą.