Per trejus metus Klaipėdos kultūros įstaigų užmokesčio fondą savivaldybė sumažino beveik 30 procentų. Jau dabar akivaizdu, kad ir šių metų lapkričio–gruodžio mėnesiais vėl pritrūks pinigų kultūrininkų algoms.

Pritrūks pinigų algoms

Klaipėdos savivaldybės kultūros įstaigų sąraše – Žvejų rūmai, Koncertų salė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, miesto viešoji biblioteka, Kultūrų komunikacijų centras, Tautinių kultūrų centras, Etnokultūros centras, viešoji įstaiga "Klaipėdos šventės".

Per pastaruosius trejus metus Klaipėdos savivaldybė šių įstaigų užmokesčio fondą kasmet mažino 15, 10 ir 5 procentais.

"Apie tai, kad kultūros įstaigoms bus atkurtas prieškrizinis užmokesčio fondas, kol kas tylima. Bet, manau, apie tai reikės kalbėti. Juk dalį tų pinigų būtų galima skirti geresniam produktui kurti ar patalpoms atnaujinti", – mano Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Žvejų rūmų situacija sudėtingesnė nei kitų kultūrinių įstaigų Klaipėdoje. Pastatas yra labai didelis – jo plotas siekia 7,5 kv. metrų ir reikalauja kapitalinio remonto. Pinigus, surinktus už patalpų nuomą, kuriuos galėtų skirti remontui, administracija priversta atiduoti darbuotojų algoms.

"Mums atlyginimams papildomai reikia užsidirbti apie 66 tūkst. litų. Privalome suspėti tai padaryti iki metų pabaigos ", – teigė Žvejų rūmų vadovas Alvydas Lenkauskas.

Remontai gali palaukti?

Situacija esą yra panaši visose kultūros įstaigose. Sudėtingiausia tai, kad Žvejų rūmuose negalima daryti remontų, nes tam nebelieka pinigų.

"Kai čia atsikraustėme prieš 10 metų, remontui per metus skirdavome iki 180 tūkst. litų, paskui tik 100 tūkst., vėliau – 60 tūkst. Šiais metais galėjome skirti tik 14 tūkst. litų. Tvarkome tik tai, kas gyvybiškai svarbu, nes kitų galimybių neturime", – sakė A.Lenkauskas.

Žvejų rūmuose dirba apie 40 žmonių. Per mėnesį vien jų darbo užmokesčiui reikia apie 50 tūkst. litų.

"Kiek metų mes dar galėsime gyventi tokiu režimu? Jeigu būtų grįžta prie buvusio užmokesčio fondo ir savo uždirbtas lėšas galėtume skirti remontui, viskas būtų kitaip. Bet jei einamajam remontui skirsime tik po keliolika tūkstančių, ištempsime vos kelis metus", – konstatavo Žvejų rūmų vadovas.

Esą kiauras pastato stogas, netaupus šildymas, nusenusi scenos technika. Baiminamasi, jog infrastruktūra taip nusidėvės, kad ateityje sunkiai pavyks rasti nuomininkus.

"Čia ne dejonės, nenoriu skųstis, tokia situacija yra visoje Klaipėdoje, kur visada kažko pritrūksta", – apgailestavo A.Lenkauskas.

Su ištiesta ranka nevaikšto

Paradoksalu, tokiose pat pozicijose yra ir Klaipėdos koncertų salė, tačiau šios įstaigos pajamos didėja. Per mėnesį Klaipėdos koncertų salėje vyksta 20–23 renginiai, salės apkrovimas maksimalus. Salė dirba ir vasarą.

"Užmokesčio fondas jau trejus metus nurėžtas, bet kažkaip išgyvenome. Visaip būna, kartais ir pinigų pritrūksta. Viskas priklauso nuo pas mus organizuojamų renginių kokybės, jų apimties, kviestinių atlikėjų profesionalumo", – dėstė Klaipėdos koncertų salės vadovė Danutė Žičkuvienė.
Klaipėdos koncertų salės patalpos apima pusketvirto tūkstančio kvadratinių metrų. Ten dirba 86 darbuotojai, iš jų 11 – administracijoje. Visi kiti – atlikėjai: choras, orkestras, brass kvintetas, karilionininkai.

Nors pastatas neseniai atnaujintas, kasmet kosmetiniam remontui pinigų skirti nereikia, tačiau esą, jei pastato neprižiūrėsi, tai jis ims byrėti.
"Kitų metų pabaigoje bus 10 metų, kai pastatas renovuotas, tačiau sceninė įranga jau nebeatitinka reikalavimų, ateityje teks truputėlį investuoti. Negalime sakyti, kad savivaldybė yra negeranoriška, bet mes ir patys turime užsidirbti, juk ne vien ranką atkišę turime vaikščioti", – įsitikinusi D.Žičkuvienė.