To dar nėra buvę, kad žvejybai vienas palankiausių mėnesių sausis būtų tuščias. Iki šiol nesusitarta, kaip paskirstyti žvejybos kvotas po to, kai Seimas priėmė sprendimą vienai bendrovei skirti ne daugiau kaip 40 proc. vienos rūšies kvotų.

Atskyrimo procesas

Žemės ūkio ministerija laikosi pozicijos, kad dėl nepaskirstytų kvotų kalti yra patys žvejai, kurie nesutaria dėl kvotų skirstymo principų.

„Laikas bėga, o per nesugebėjimą susitarti visi žvejai negali žvejoti. Privalome priimti sprendimą ir eiti į priekį“, – teigė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Ji sausio 23 dieną pasirašė įsakymą dėl žvejybos kvotų skirstymo taisyklių.

Numatyta kvotas paskirstyti vasario 5 dieną. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdyje bus paskirstytos 2015 metams Lietuvai skirtos žvejybos Baltijos jūroje kvotos: rytinių menkių – 2 894 t, vakarinių menkių – 372 t, strimelių  – 4 772 t, šprotų – 10 689 t, lašišų – 1 486 vnt. Bus paskirstyta ne daugiau kaip 95 proc. atviroje Baltijos jūroje žvejojančioms žvejybos įmonėms skirtų žvejybos kvotų.

Iki šiol žuvininkystėje vyravo monopolija – bendrovei „Banginis“ teko beveik 80 proc. Lietuvos šprotų ir strimelių kvotų. Dabar viena bendrovė negalės gauti daugiau kaip 40 proc. vienos rūšies žuvų kvotų.

Dauguma žvejų baiminosi, kad „Banginio“ savininkai įkurs naują bendrovę ir vis tiek pasiims tuos beveik 80 proc. kvotų. Neoficialiai netgi įvardinta, kad kuriama nauja bendrovė. Neva sąmoningai tempiamas laikas, kol naujai įkurta bendrovė bus įteisinta, kad galėtų dalyvauti kvotų skirstyme. Nauja bendrovė kvotas galėtų gauti įsigydama jas per aukcioną, nes reikalaujamos mažiausiai 3 metų istorinės žvejybos praeities ji neturi.

Nuo sausio 6 d., anot „rekvizitai.lt“ oficialiai skelbiamos informacijos, vyksta „Banginio“ bendrovės pertvarkymo juridinis veiksmas – „Atskyrimo procesas“.

Baiminamasi kvotų aukciono

Per aukcioną kvotą galėtų įsigyti žvejybos laivą valdantys bet kokie Lietuvos ūkio subjektai, siūlantys didžiausią kainą.

Dauguma žvejų ir siekė, kad per aukcioną būtų pardavinėjama kuo mažesnė dalis žvejybos kvotų. Baimintasi, kad jas gali supirkti kelias Lietuvos žvejybos bendroves perpirkę Estijos žuvų perdirbėjai. Arba jos gali atitekti tam pačiam buvusiam monopolininkui tik kitu pavadinimu – tarkime, „Baltijos šprotai“.

Daugumos žvejų nenoras, kad didelė dalis kvotų būtų skirstoma per aukcioną Žemės ūkio ministerijoje įvardinama kaip laisvos rinkos bei tarpusavio konkurencijos baimė.

Žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė, matydama, kad žvejai negali susitarti, pasiūlė dalį kvotų paskirstyti pagal istorinį principą, aukciono kol kas neorganizuojant.

Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus mano, kad skirstyti didelę dalį kvotų per aukcioną būtų klaida – kvotos išsprūstų iš Lietuvos. Jau dabar iš 32 Lietuvos Baltijos jūros žvejybos laivų 8 valdo užsienio kompanijos, o iš 16 žvejybos įmonių penkios jau priklauso užsieniečiams.

Logiška, kad didžiausia dalis kvotų žvejams turėtų būti paskirstyta pagal istorinę trejų metų žvejybos teisę, kaip numato Žuvininkystės įstatymas, o aukcionui palikta ne daugiau kaip 5 proc. kvotų dalies, tai daryti vėlgi įpareigoja įstatymas.

Gelbėjo nepalankūs orai

Žvejybos Baltijos jūroje kvotos turėtų būti skirstomos šią arba kitą savaitę.

„Banginio“ bendrovės laivo „Tovė“ kapitonas Andrius Zbormirskas apgailestavo, kad visą sausį negalėjo gaudyti žuvų. Jo teigimu, sausį buvo daug žvejybai nepalankių vėjuotų dienų, bet būta ir palankių orų. Geriausias žvejybos laikas, anot jo, yra nuo metų pradžios iki balandžio.

„Kodėl žvejams nebuvo leista gaudyti žuvų kol aiškintasi, kam kiek kvotų turi priklausyti“, – klausė jis.

Žvejoti buvo leista tik priekrantės žvejams, nes jiems skirti penki procentai kvotų ir nedalinami atskirai žvejų įmonėms, kaip atviroje Baltijos jūroje.

V.Petkus sakė pasidomėjęs, kaip žvejoję ir kiek žuvų sausį sugavę latviai ir estai. Dėl vėjuotų orų latviai ir estai sausį taip pat mažai žvejoję. Žvejybai tinkamos dienos buvusios sausio 5-oji ir 6-oji ir po sausio 19-osios.

Jei orai sausį būtų buvę palankesni šiandien žvejai jau reikalautų kompensacijų už tai, kad negalėjo žvejoti.

„Žvejai turi teisę kreiptis į teismus, kad sausį negalėjo žvejoti. Laivai stovėjo, nuostoliai augo. Bet kol kas žvejai dar neapsisprendė, kaip elgsis. Tikimės, kad kvotas pradės dalinti daugumai žvejų palankiai“, – komentavo Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos primininkas Alfonsas Bargaila.

Kas nustekeno žvejus?

A.Zbormirskas prisiminė laikus, kai dauguma žvejų kratėsi strimelių ir šprotų, sakė „to šūdo mes negaudysime“, o dabar dėl jų vyksta arčios peštynės.

Prieš 8 metus jis dar dirbo bendrovėje „Spika“ ir gaudė strimeles ir šprotus. Tuomet šios žuvys, jo teigimu, domino vos tris bendroves – „Spiką“, „Senają Baltiją“ ir „Baltlantą“. Vėliau atsirado „Banginis“, kuris įsigijo naujesnius laivus. Žuvys būdavo parduodamos švedams Karlshamne ir danams Bornholme. Tuomet supirkėjai mokėjo vos pusę daniškos kronos.

Dabar padėtis yra iš esmės pasikeitusi – žuvys perdirbamos į miltus ir už jas mokamos palankios kainos. Todėl, anot A.Zbormirsko, visiems jų prireikė.

Jis mano, kad žvejus nustekeno ne „Banginis“, kuris gaudė daugiausiai strimelių ir šprotų, nes kitiems jų nereikėjo. Kapitono nuomone, kaip tik „Banginis“ išsaugojęs Lietuvai dideles strimelių ir šprotų kvotas.

Žvejus, anot A.Zbormirsko, nustekenęs žuvų aukcionas dėl privalomo 80 proc. žuvų pervežimo į Klaipėdą. Taip pat jis kaip stekentoją įvardino ir žvejų „stogą“, bet atsisakė detalizuoti, kas tai yra.