Pereiti į pagrindinį turinį

Žvejybos chaosas šlavė iš postų

2014-07-28 12:14

Dauguma Baltijos jūroje žvejojančių Klaipėdos žvejų įsitikinę, kad žemės ūkio viceministras Raimondas Šatkauskas, Žuvininkystės departamento vadovas Vytautas Grušauskas, žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna postus paliko dėl žuvininkystėje pasėto chaotiško valdymo.

Situacija: Baltijos jūros žvejybos verslo padėtis dar vis išlieka chaotiška.
Situacija: Baltijos jūros žvejybos verslo padėtis dar vis išlieka chaotiška. / Vidmanto Matučio nuotr.

Dauguma Baltijos jūroje žvejojančių Klaipėdos žvejų įsitikinę, kad žemės ūkio viceministras Raimondas Šatkauskas, Žuvininkystės departamento vadovas Vytautas Grušauskas, žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna postus paliko dėl žuvininkystėje pasėto chaotiško valdymo.

Karas tarp žvejų ir ministerijos

Klaipėdos žvejams per teismus ir kreipiantis į valstybines institucijas teko įrodinėti, kad valstybės valdomos žvejybos kvotos negali tapti atskirų žvejų nuosavybe. Juo labiau vienai žvejybos bendrovei negalima skirti beveik 80 proc. atskirų žuvų dalių sugavimo kvotų. Kvotos yra nacionalinė šalies vertybė ir turi būti skirstomos taip, kad skatintų bendrą visos šalies vystymą, o ne vieno asmens verslą.

Tai, kas atrodė akivaizdu daugumai Klaipėdos žvejų, neaiškių patarėjų „mokomiems“ Žemės ūkio ministerijos vadovams pasirodė nesuvokiama. Ministro įsakymai įvėlė žvejus į pusantrų metų trukusius teisinius ginčus, privertė kreiptis į įvairias valstybės institucijas ieškant teisybės. Tarp daugumos žvejų ir Žemės ūkio ministerijos vyko karas, nes ministerija užėmė žvejų daugumai akivaizdžiai priešišką poziciją.

Šalies Prezidentės poveikis

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila teigė, kad „jei ne šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nebūtų vilčių, kad chaosas žuvininkystėje bus išgyvendintas“.

Birželio pradžioje žvejai kreipėsi į Prezidentę ir teigė, kad  „nuo 2012 m. pabaigos žemės ūkio viceministrui R.Šatkauskui, atsakingam už žuvininkystę, pradėjus eiti pareigas, Lietuvos jūrų žuvininkystės sektorius yra sužlugdytas“.

Jau prieš šį kreipimąsi R.Šatkauskas buvo minimas tarp asmenų, kurie įtraukti į „juodąjį sąrašą“.

Teigta, kad per pusantrų metų dėl R. Šatkausko darbo jo kuruojamoje žuvininkystės srityje žvejai patyrė per 2 mln. litų nuostolių. Tiesiogiai kaltu dėl chaoso žvejyboje žvejai D.Grybauskaitei nurodė ir žemės ūkio ministrą V.Jukną.
Netrukus po šio žvejų kreipimosi iš viceministro pareigų atsistatydino R.Šatkauskas, dar po kurio laiko – ir ministras V.Jukna.

Žvejams žalingas įsakymas

Profesorius V.Jukna laikomas protingu, žemės ūkio sistemą puikiai suprantančiu žmogumi. Tačiau žuvininkystės srityje nei jis, nei R.Šatkauskas neturėjo jokios patirties. 

Pernai kovo 15 dieną nepaisydamas Seimo Kaimo reikalų komiteto įspėjimo V.Jukna pasirašė įsakymą „Dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo“.

Manoma, kad įsakymas atsirado „kuruojant“ už žuvininkystę atsakingam viceministrui R.Šatkauskui.
Šiuo įsakymu žvejybos bendrovei „Banginis“ buvo sudarytos išskirtinės sąlygos. Jai atiteko apie 80 proc. nuo visų Lietuvos turimų šprotų ir strimelių žvejybos kvotų. Kitos žvejybos bendrovės patyrė ekonominį nuosmukį.
Dalis žvejybos įmonės atsidūrė ant bankroto ribos, buvo parduoti 8 žvejybiniai laivai.

Jau vėliau po daugumos žvejų skundo Konkurencijos taryba konstatavo, kad V.Juknos pasirašytas įsakymas pažeidė Lietuvos konkurencijos įstatymą. Žemės ūkio ministro įsakyme juridinių neatitikimų surado ir Vilniaus apygardos teismas.

Kvotos toliau skirstytos neskaidriai

2014 metų pirmojo pusmečio kvotos paskirstytos pagal tvarką, kurią vėliau ydinga pripažino tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Konkurencijos tarnyba.

Kai buvo skirstomos I pusmečio kvotos, nei Vilniaus apygardos teismo, nei Konkurencijos tarnybos išvadų dar nebuvo. Bet Seimo kaimo reikalų komitetas ragino žemės ūkio ministrą neskubėti, ieškoti visiems žvejams priimtinų sprendimų. Nugalėjo neaiškūs interesai.

Kai žvejų dauguma Vilniaus apygardos teisme kovo 27 dieną  įrodė, jog kvotos skirstytos neskaidriai, Žemės ūkio ministerijai reikėjo sudėlioti visus žvejus tenkinančią tvarką. Juo labiau, kad žvejai siūlė išeitis.

Tačiau pralaimėjimas žvejams, užgautos ambicijos, susikurtas „neklystančiųjų“ įvaizdis, o gal ir kiti interesai „įtampos nesumažino“. V. Jukna bandė laviruoti.

Gegužės 2 dieną jis pasirašė įsakymą, kad Kvotų skirstymo taisyklių 18–20 punktai pripažįstami netekę galios. Tačiau jo pavaldiniai, tarsi apsimesdami to nežinantys, gegužės 7-ąją paskirstė 25 proc. žvejybos kvotų senųjų taisyklių pagrindu, remdamiesi 20 punktu.

Bendrovės „Senoji Baltija“, „Starkis“, „Stekutis“, „Baltijos žuvis“ ir „Spika“ prieš mėnesį kreipėsi į Žuvininkystės tarnybą, kaip neteisėtą skųsdama gegužės 7-osios kvotų skirstymą. Atsakingųjų už šį veiksmą lyg ir nebeliko. Tuo metu Žuvininkystės departamentui vadovavęs Vytautas Grušauskas iš šių pareigų atsistatydino.

Kuo baigsis žuvininkystės sistemoje sukeltas chaosas, šiandien atsakyti sunku. A.Bargaila vylėsi, kad naujoji žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė labiau įsigilins į žvejų problemas.

Konkurencijos taryba liepos 16 dieną pripažinusi, kad žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo tvarka pažeidžia Konkurencijos įstatymą, priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo Žemės ūkio ministeriją per tris mėnesius pakeisti ją.   

Šiuo metu ministerijoje jau vyksta diskusija su teisininkais, kaip pakeisti tvarką, kad ji būtų priimtina visiems žvejams.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų