Šiemet Mažosios Lietuvos sukilėlių žygį atkartosiantys entuziastai patirs ne tik nakties eitynių įspūdžius, bet ir pasijus persikėlę į 1923-iųjų sausį.

Įveiks 25 kilometrus

Tradiciniu tapęs žygis sukilimo paminėjimo išvakarėse kasmet sulaukia vis daugiau žygeivių, istorijos puoselėtojų bei įvairių išbandymų mėgėjų. Tai tampa pretekstu prisiminti visai Lietuvai reikšmingą sukilimą ir ieškoti vis daugiau šio įvykio detalių.

Šiemet renginys išsiskirs iš ankstesniųjų keliomis naujovėmis bei atrakcijomis.

Šįkart žygeiviai trečiadienio vakarą rinksis Doviluose ir įvairiais krašto keliukais pernakt įveiks 25 kilometrų atstumą iki Klaipėdos. Žygį tradiciškai organizuoja Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų sąjunga, krašto apsaugos atsargos karininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, šauliai bei savanoriai.

Vakar maršrutas dar buvo derinamas, tačiau daugelis jo akcentų jau buvo sudėlioti. Dažniausiai maršrutą sudaro orientavimosi sporto entuziastas Lietuvos saugumo departamento Klaipėdos apygardos viršininkas Algirdas Grublys. Jis tikino, kad šiemet, kaip ir kasmet, planuojama, jog žygyje dalyvaus apie 200 žmonių.

Naktį – prie paminklo

"Manome, kad šįkart žygiuoti turėtų tik ištvermingiausieji. Didelį būrį sunku suvaldyti, o šluostyti prastai pasiruošusiems nosis nebus kada. Priimsime jaunuolius nuo 16 metų. Ketiname atkurti kovinę sukilėlių nuotaiką ir atkartoti kaip galima daugiau to laiko detalių", – pasakojo A.Grublys.

Vakare išžygiavęs iš Dovilų, būrys pasieks Lėbartų kaimą, iš čia patrauks į Kiškėnus, Jonušus, Klemiškę, Gindulius. Apie trečią nakties žygeiviai planuoja susirinkti Klaipėdoje prie paminklo 1923 metų sukilėliams. Čia visi sėkmingai įveikusieji maršrutą bus apdovanoti diplomais.

Šįkart žygio dalyvių nakvynė nenumatyta, ilgesnio poilsio ketinama sustoti Jonušuose, kur nakties žygio dalyvių lauks arbata.

Keliaus su dokumentu

Organizatorius džiugino sinoptikų prognozės, nes naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį jie žada ramų šiek tiek su krituliais orą.

Vienas žygio organizatorių, Karybos istorijos klubo vadovas Egidijus Zajecas jau pagamino tikro 1923 metais galiojusio keliavimo paso kopijas. Tokį dokumentą privalėjo turėti kiekvienas keliaujantis per Klaipėdos krašto sieną.

Kiekvienas žygio dalyvis gaus tokį pasą, įrašys į jį savo vardą ir pavardę, o atžygiavęs iki Lėbartų improvizuotame pasienio poste turės jį pateikti vokiečių pasieniečiais persirengusiems vyrams.

Šie specialiais ženklais žymės dokumentus. Keliavimo pasas taps ne tik sėkmingai įveikto žygio įrodymu, bet ir išskirtiniu suvenyru.