Į Klaipėdos vaikų ligoninę devynmetį greitoji atvežė gegužės 22-osios pavakarę.

„Vaikas atvežtas trauminės šoko būsenos. Šiuo metu būklė yra vidutinio sunkumo, stabili. Aišku, laukia ilgas, sudėtingas gydymas“, – padėtį komentavo reanimacijos gydytoja Luknė Taurasevičė.

Šiuo metu vaikas gydomas reanimacijoje. Vakar kalbinta gydytoja įtaria antrojo laipsnio nudegimą. „Šiuo metu dar yra pirma para. Galutinai patvirtinti negalime, bet tai yra antrojo A arba antrojo B laipsnio nudegimas ir iki 10 proc. kūno paviršiaus ploto.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nelaimė atsitiko, kai tėvai pavakarę prie namų ruošė vakarienę.

„Kiek suprantame, tėtis turbūt kūrė kepsninę, tiksliau, ta kepsninė jau buvo užkurta, bet norėjo degimo procesą padidinti, truputį įpylė degaus skysčio. Susidariusi karščio banga stipriai apdegino šalia stovėjusį berniuką“, – apie įvykį pasakojo laikinoji greitosios pagalbos vyriausioji gydytoja Nijolė Dambrauskienė.

Pirmąją pagalbą berniukui teikė patys tėvai.

„Mes, kai atvažiavome, tai vaikui jau buvo teikiama pagalba. Mama dėjo šaldomuosius kompresus. Vaikas nuvežtas su kaklo, viršutinės krūtinės dalies, dešinės rankos, pilvo viršutinės dalies nugedimais į Vaikų ligoninės reanimaciją“, – teigė greitosios pagalbos vyr. gydytoja.

Medikai sako, kad panašių traumų ypač padaugėja šiltuoju metų laiku.

Su visais drabužiais nudegimines žaizdas šaldome tol, kol atvyksta greitoji pagalba.

„Per savaitę mes galime sulaukti ir dviejų, ir trijų pacientų. Vėlgi, priklauso, jeigu tai yra ilgieji savaitgaliai, šventinės dienos, tai gali būti ir per parą pacientų ne vienas, o pasikartojantys atvejai būti“, – komentavo gydytoja L. Taurasevičė.

Medikai pataria atsitikus tokiai nelaimei nesutrikti ir pasakoja, kaip elgtis teisingai: „Mes patariame šaldyti žaizdą tekančiu vandeniu. Jeigu tai yra nudegimas kartu su drabužiais, nereikėtų drabužių šalinti, nes taip mes pažeidžiame nudegimines žaizdas dar labiau. Su visais drabužiais nudegimines žaizdas šaldome tol, kol atvyksta greitoji pagalba.“

Specialistai pataria neleisti vaikų arti ugnies, kepsninių nekurti arčiau kaip šeši metrai nuo pastatų, įdėmiai skaityti instrukcijas, ypač atsargiai elgtis su degiuoju skysčiu – jo negalima pilti į ugnį, mat tuomet susidaro šalia stovinčius galintis apdeginti liepsnos pliūpsnis.

„Tokių įvykių, kad nukentėtų žmonės, aš savo darbo praktikoje tikrai neatsimenu. Jeigu tokių ir būna, galbūt neinformuoja arba žmonės patys susitvarko su tomis traumomis. Dažniausiai nuo naudojamų kepsninių ar kitų įrenginių, kūrenamų kietuoju kuru, būna sukeliami gaisrai, kurių metu užsidega pastatai, automobiliai“, – situaciją pakomentavo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė.

Pasak ugniagesių, degiojo skysčio negalima laikyti ir arti ugnies. Yra buvę atvejų, kai šalia kūrenamo laužo, degiojo skysčio butelis sprogo ir nudegino rankas bei nugarą.