Baldus pagaminti pažadėjęs meistras dingo su avansu. Policijai jį apskundusi klaipėdietė buvo priblokšta pareigūnų atsako – esą apgaviko veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

Žadėjo dirbti pigiai

Klaipėdietė Galina rado sudominusį skelbimą: baldų meistras žadėjo pigiai ir kokybiškai pagaminti nestandartinius virtuvės baldus bei suteikti jiems garantiją.

"Visada ieškau meistrų skelbimų skyreliuose, iki šiol neteko nusivilti, todėl neįtariau, kad darbo skelbimas gali tapti priedanga sukčiui", – vėliau pasakojo klaipėdietė.

Į jos namus atėjo apie 25 metų vaikinas, prisistatė Martynu, pasisakė esąs baldų meistras, dirbantis baldų įmonėje, kuri esą įsikūrusi Dubysos gatvėje, atsinešė matavimo prietaisus, rankenėlių bei kitos furnitūros pavyzdžių, pateikė klientei baldų katalogą.

Jaunuolis profesionaliai pamatavo vietą būsimiems baldams, aptarė visas gamybos detales bei pranešė preliminarią būsimo gaminio kainą.

Virtuvės baldai klaipėdietei turėjo kainuoti 840 eurų. Meistras paprašė 250 eurų avanso ir išrašė šiai sumai sąskaitą faktūrą.

Moteris sumokėjo ir susitarė dėl kito susitikimo.

Per porą savaičių baldų gamybos klausimu Galina kelis kartus bendravo su Martynu telefonu.

Tačiau sutartą dieną meistras pas klientę neatvažiavo. Užsakovė paskambino jam telefonu. Vaikinas neatsiliepė, tačiau netrukus atsiuntė trumpąją žinutę.

"Galiu truputį vėluoti, nes esu montavime virtuvės Salantuose", – nerišliai nerimaujančią klientę informavo Martynas.

Melavo ir apie darbdavį

Tačiau nei tą, nei jokią kitą dieną Martynas nepasirodė. Jo telefonas ilgą laiką buvo išjungtas.

Apimta nerimo Galina nusprendė asmeniškai paieškoti meistro.

Vieną dieną į Dubysos gatvę nuėjo jos sūnus. Jis rado plušančius du darbininkus ir sužinojo įmonės viršininko telefono numerį.

Su įmonės vadovu Rimantu Juodvalkiu kalbėjo ir baldų užsakovė, ir jos sūnus. Sužinojęs, kad Martynas pažadėjo moteriai pagaminti baldus, jis sunerimo ir netrukus pats atvažiavo į užsakovės namus.

Tai, ką Galina išgirdo, ją nustebino ir pribloškė.

Vadovas patikino, kad pažįsta šį vaikiną, bet jis nedirbo jo įmonėje. Galina esanti ne vienintelė, ieškanti Martyno, žmonės nuolat jo ieško ir kaskart pasakoja buvę apgauti.

R.Juodvalkis įsitikino, kad sąskaita faktūra, kurią Martynas išrašė Galinai, – ne jo. Pasirodo, šis žmogus yra įregistravęs įmonę savo vardu.

Padėjo pagauti melagį

Įmonės vadovas pasakojo, kad pats buvo savotiškas Martyno užsakymų vykdytojas. Vaikinas atveždavo jam baldų plokštes, paprašydavo jas supjauti, kartą R.Juodvalkiui teko jas net nuvežti į vaikino išsinuomotą garažą, kurį šis pavertė dirbtuvėmis.

Kelias savaites vaikinas laikė savo automobilį R.Juodvalkio įmonės teritorijoje.

"Jis turi supratimą apie baldų gamybą. Man yra tekę bendrauti su buvusiu jo darbdaviu, kuris pasakojo pramokęs vaikiną baldžiaus amato. Kai nori, jis gali pagaminti visai neblogus baldus. Tačiau dažniau jo ieško apgauti žmonės, – pasakojo R.Juodvalkis. – Mano žiniomis, vaikinas turi sunkiai sergančią mamą. Bet aš esu tikras, jeigu jis dirbtų, turėtų nemažai užsakymų ir užsidirbtų kur kas daugiau pinigų, nei taip sukčiaudamas."

Kartą vienas klientas, panašiai kaip Galina, susirado R.Juodvalkį ir paprašė pagalbos susekant Martyną.

Tada R.Juodvalkis sugudravo – paskambinęs telefonu paprašė skubios pagalbos. Martynas netrukus atskubėjo ir akis į akį susidūrė su apgautu klientu. Tada jam neliko kitos išeities, kaip atiduoti žmogui pinigus.

Nusikaltimo neįžvelgė

Galina tokios galimybės neturėjo ir nusprendė kreiptis į policiją bei prašyti pagalbos atgaunant sumokėtus pinigus.

Pareiškimą parašė moters sūnus, vyras išdėstė visas aplinkybes, nurodė, kad yra ne vienas Martyno apgautas žmogus.

1-ojo policijos komisariato tyrėja bendravo su nukentėjusiuoju telefonu ir išgirdo tas pačias aplinkybes, kurias jis buvo išdėstęs raštu.

Pareigūnė nustatė, kur gyvena Martynas, tačiau su juo susisiekti policininkei nepavyko.

Tad pareigūnė parašė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Jame du kartus paminėtas visas baldų užsakymo, pinigų sumokėjimo ir meistro dingimo siužetas bei išaiškinta, kaip galima apskųsti šį nutarimą.

Motyvas neieškoti melagio bei atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – pinigus paėmusio, bet darbo neatlikusio ir eurų negrąžinusio žmogaus veiksmuose neįžvelgiama nusikaltimo sudėties.

Esą baldų užsakovai ir juos pagaminti žadėjęs Martynas sudarė sutartį, todėl kylant ginčui dėl jos vykdymo užsakovas turįs kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Liko pati kalta?

"Mane toks policininkų požiūris pribloškė. Suprantu, kad aš neišmanau teisės, bet juk čia viskas akivaizdu. Jokių baldų jis net nežadėjo gaminti, tik paėmė pinigus. Jeigu esame ne vieninteliai žmonės, kuriuos Martynas apgavo, ar tai yra tik mūsų reikalas. Dar labiau nustebino pareigūnų teiginys, jog nepavyko susisiekti su Martynu, todėl nepasisekė patikslinti įvykio aplinkybių. Bet juk pareigūnai jį gali visai nesunkiai rasti, tereikia norėti tai padaryti", – piktinosi Galina.

Jai nesuprantama ir tai, kodėl pareigūnai nepasivargino pasikalbėti su R.Juodvalkiu, kuris gerai pažįsta ne vieną žmogų apgavusį asmenį ir gali padėti jį rasti.

Moteris šio pareigūnės sprendimo neapskundė, nors galėjo tai padaryti per septynias dienas.

"Liko ne tik apmaudas, kad praradau pinigus, nes man tai labai didelė suma. Dar apmaudžiau, kad iš policijos atsiųstas raštas leidžia suprasti, jog aš turiu atlikti dar ir seklio funkcijas. Vos ne pati esu kalta, kad susidūriau su sukčiumi", – svarstė moteris.

Stebina žmonių neapdairumas

Uostamiesčio 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Saulius Bitinas, pasirašęs pareigūnės priimtą nutarimą, patikino, kad panašūs skundai, kai už paslaugas ar prekes sumokėję pinigus žmonės jų nesulaukia, yra nereti.

"Keista, kad nė vienas nenori už savo veiksmus prisiimti atsakomybės ir ieško kaltų kitur. Juk tie žmonės sudarė sutartį, tai yra tarp jų įvyko sandoris. Iš bendros praktikos spėju, jog žmogui buvo paaiškinta, kad sukčiavimo neįžvelgta, ir patarta kreiptis pačiam į teismą. Teismas gali įpareigoti tą žmogų atiduoti gautus pinigus. Kad atliktų detalesnę paiešką, policininkai turi būti pradėję ikiteisminį tyrimą, iki tol jie nelabai gali kažką daugiau padaryti", – aiškino S.Bitinas.

Pasak pareigūno, netenkinusį pareiškėją sprendimą moteris galėjo apskųsti prokurorams, miesto apylinkės, o paskui ir apygardos teismui. Jeigu žmogui nepatiko pareigūnų sprendimas, jis galėjo pasinaudoti teise toliau ieškoti teisybės.

"Stebina, kad prieš sudarydami sandorį žmonės nesidomi, kas yra tas asmuo, kuriam sumoka pinigus, o kai supranta, kad buvo apgauti, pradeda internete ieškoti atsiliepimų ar komentarų. Tada supranta, kad turėjo reikalų su didžiausiu sukčiumi. Bet jau būna post factum. O kodėl jie to nepadaro prieš susitardami, neaišku. Problemų būtų kur kas mažiau, jeigu žmonės būtų apdairesni", – tvirtino S.Bitinas.

Pareigūno patirtis rodo, kad panašios situacijos baigiasi ne būtinai atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą.

Byla pradedama, kai surenkama pakankamai įrodymų, kad įvykdytas sukčiavimas.

Tačiau šiuo atveju pareigūnai nesidomėjo, ar Martynas dirbo savo vardu, ar įmonės, kurios adresą buvo nurodęs. Pareigūnai nepabandė pasikalbėti su bendrovės, kurios vardu Martynas prisidengė, savininku.

Paragino nenuleisti rankų

Vyriausioji Klaipėdos miesto apylinkės prokurorė Dalia Pocienė teigė, kad net praleidęs terminą apskųsti policininkų sprendimą žmogus gali kreiptis į aukštesnę instanciją. Juk būna visokių situacijų, kodėl asmuo to nepadaro laiku.

"Be abejo, turėčiau pamatyti visą surinktą medžiagą ir iš pirmų lūpų išgirsti apie situaciją. Bet, mano akimis, terminą galima atstatyti, tiesiog žmonės turėtų motyvuoti, kodėl pavėlavo apskųsti nutarimą. Prokuroras tikrina atsisakymus pradėti tyrimą. Kartais terminai atstatomi ir po kelių mėnesių", – paaiškino D.Pocienė.

Prokurorai gana dažnai gauna ir nagrinėja žmonių skundus, kuriuose piktinamasi policininkų sprendimais.

Galina dar nėra apsisprendusi, ar rašys skundus. Moteris ketina pasitarti su sūnumi. Paprastai ir be jokių išvedžiojimų situaciją aptarianti moteris mano, kad skundai bei teisybės ieškojimas įvairiose instancijose gero neatneš, tai esąs tik laiko gaišinimas ir biurokratizmas.

"Aš suprantu taip – mes susitarėme dėl darbų, meistras paėmė avansą ir mane apgavo, vadinasi, padarė nusikaltimą. Todėl turi būti surastas ir nubaustas ar bent jau priverstas grąžinti pinigus. Kokio čia dar išvedžiojimo reikia?" – stebėjosi klaipėdietė.