Pereiti į pagrindinį turinį

Aplinkosaugininkai: Šilutės rajone žuvys gaišta dėl deguonies trūkumo

2022-07-04 12:59
BNS inf.

Šilutės rajono vandens telkiniuose žuvys gaišta dėl deguonies trūkumo, teigia Aplinkos apsaugos departamentas.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / Aplinkos apsaugos departamento nuotr.

Savaitgalį pranešta, kad Šilutės rajone, Leitės polderyje, matomos nugaišusios žuvys.

Deguonies tyrimas vandenyje parodė, kad jo kiekis vandens telkiniuose kritiškai žemas.

„Savaitgalį paimti mėginiai Leitės polderyje ir Leitės upėje, taip pat Veižo upėje ir Veižo vasaros polderiuose. Nustatyta, kad deguonies kiekis vandenyje vietomis siekė nuo 0,6 miligramų litre iki 1,2“, – teigiama pirmadienį išplatintame pranešime.

Kai deguonies kiekis vandenyje nukrinta žemiau negu 2 mg/l, žuvų organizme prasideda negrįžtami procesai. Kai deguonies kiekis nukrinta žemiau negu 1 mg/l, žuvys gaišta.

Sekmadienį vakare gauta pranešimų, kad nugaišusių žuvų pastebėta ir Gėgės upėje.

Pirmadienio duomenimis, Gėgės upėje, ties Plaškių kaimu, deguonies kiekis vandens telkiniuose vietomis buvo 0,4 mg/l, arčiau Nemuno žiočių deguonies kiekis siekė 4,7 mg/l. Atlikus tyrimus Nemune deguonies aptikta 7,2 mg/l.

Anot pranešimo, vietose, kur pastebimas daugiausia negyvų žuvų, deguonies kiekis fiksuojamas žemiau kritinės normos – nuo 1,5 mg/l, o gilesniuose vandenyse – mažiau nei 1 mg/l.

„Kuo aukštesnė vandens temperatūra, tuo mažiau deguonies jame ištirpsta. Be to, pakilus vandens temperatūrai, prasideda intensyvi augalų vegetacija, pagreitėja puvimo procesai, todėl vanduo dar greičiau praranda deguonį. Dėl šios priežasties tokiuose vandens telkiniuose žuvys ima dusti“, – sakė Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Ramūnas Strukčinskas.

Aplinkosaugininkas atkreipė dėmesį, kad seklesni vandenys įšyla greičiau ir žuvims nebėra, kur slėptis.

Be to, kylančiai vandens temperatūrai jautresni žuvų jaunikliai – suaugusios žuvys yra judresnės ir stipresnės.

„Nereikia pamiršti, kad vandens augalijai ir gyvūnijai pražūtinga ir tarša. Pavyzdžiui, kai nuotekos neišvalomos iki reikiamų koncentracijų, vandenyje susidaro azoto ir ypač fosforo junginių perteklius, ir tada prasideda intensyvus vandens žydėjimas. Dumbliai ne tik naudoja deguonį – jie greitai žūsta, taigi ima pūti ir sunaudoja dar daugiau deguonies“, – teigė R. Strukčinskas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų