Lietuvoje kasdien iš žmonių paimama iki dešimties, kaip įtariama, padirbtų eurų banknotų. Daugiausia abejonių kelia 50 eurų nominalo kupiūros.

Kasdien gauna klastočių

Policijos departamento tinklalapis, skelbdamas sekmadienio, sausio 11-osios, kriminalinius įvykius Lietuvoje, pranešė, kad tądien mūsų šalyje keturis kartus bandyta sumokėti suklastotais eurų banknotais.

Vilniuje 37-erių vyras norėjo už prekes atsiskaityti padirbta penkių eurų kupiūra.

Jurbarko rajone, Pašaltuonio kaimo parduotuvėje, nenustatytas vyras už maisto prekes padavė netikrą 50 eurų banknotą. Marijampolėje tokio pat nominalo padirbtą pinigą pardavėjai įteikė 35 metų moteris.

Klaipėdoje sekmadienį buvo sulaikytas 47-erių vyras, kuris Taikos prospekte esančioje parduotuvėje bandė sumokėti 50 eurų vertės įtarimų sukėlusiu pinigu. Šis asmuo buvo nugabentas į policijos komisariatą ir paprašytas paaiškinti, iš kur gavo klastotę.

Šiemet mūsų mieste pradėti jau septyni tyrimai dėl netikrų eurų. Visi įtarimų sukėlę pinigai yra 50 eurų kupiūros. Kai kurie pirkėjai jau tarpusavyje kalba, kad nenorėtų gauti grąžos 50 eurų kupiūra, nes paskui dėl jos gali būti nemalonumų.

Ekspertų dar nepasiekė

Šiuos tyrimus atlieka teritoriniai policijos komisariatai, tačiau nuspręsti, ar paimti pinigai tikrai yra klastotės, patys policininkai nesiima. Tai daro Kriminalistinių tyrimų centro specialistai.

Nors nuo sausio pradžios kasdien pranešama apie panašų ar net didesnį suklastotų pinigų kiekį, šio centro Dokumentų tyrimo skyriaus viršininkas Žilvinas Ragauskas tikino iki šiol sulaukęs prašymo ištirti tik dvi kupiūras. Viena jų yra 50, kita – 20 eurų nominalo.

Veikiausiai teritoriniai policijos komisariatai paprasčiausiai nespėjo paimtus įtarimų sukėlusius pinigus atsiųsti ekspertams.

Pirmoji netikra kupiūra Klaipėdoje buvo aptikta sausio 7 d. Kol pareigūnai sutvarko formalumus, praeina ne viena diena. Todėl Ž.Ragauskas dar neturėjo progos įsitikinti, ar visų paimtų kupiūrų padirbimo požymiai yra tie patys. Klaipėdoje septynių iki pirmadienio aptiktų padirbtų eurų kupiūrų serijos numeriai nėra tie patys.

"Kol kas nejaučiame padirbtų pinigų padidėjimo. Tikiu, kad šie metai neišsiskirs iš kitų padirbtų pinigų kiekiu. Bandau spėti iš savo patirties, kad metų pabaigoje būsime išėmę apie 350 kupiūrų netikrų eurų banknotų. Tiesa, kartais prognozės nepasitvirtina."

Pataria atidžiai apžiūrėti

Pasak specialisto, netikri pinigai nuo tikrų skiriasi viskuo – popieriumi, vandens ženklais, spalvotais ir švytinčiais ultravioletiniuose spinduliuose pluošteliais, juostelėmis, spaudos būdais.

Todėl patariama žmonėms pasiimti tikrą eurų kupiūrą ir ją labai atidžiai apžiūrėti.

"Kito būdo išvengti netikrų pinigų nematau – dėmesys, dėmesys ir dar kartą dėmesys", – patarė specialistas.

"Juk kai nueiname į parduotuvę, pasenusio pieno neskubame pirkti, apžiūrime galiojimo laiką žyminčius skaičiukus. Taip ir su pinigais. Galima pasidomėti visais pinigų apsaugos bruožais ir įsitikinti, kad jie yra. Tiesiog nereikia skubėti", – patarė uostamiesčio Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Mindaugas Jaremčiukas.

Kaip ir anksčiau, verta atkreipti dėmesį į šiurkštesnes giliaspaude atspausdintus piešinius. Juos nesunku pajusti pabraukus pirštu.

Pareigūnai tikina, kad šituos dalykus padirbinėtojai bando imituoti. Padirbiniuose šios vietos paprastai būna tiesiog surauktos arba šio šiurkštumo visai nėra.

Vandens ženklai dažniausiai falsifikuotuose piniguose yra nupiešti arba atlikti šilkografijos technika, bet prieš šviesą pažiūrėjus iškart matyti, kad tai nėra vandens ženklas.

Ž.Ragauskas pataria 50 eurų banknoto reverse apžiūrėti keičiantį spalvą skaičių 50. Kol kas padirbinėtojai nesugeba jo falsifikuoti taip, kad jis keistų spalvą, kaip tikro banknoto.

Suabejojo ir litų tikrumu

Labiausiai tikėtina, kad padirbti eurai atkeliauja į Lietuvą iš Europos.

"Tiksliai pasakyti, kur klastojami pinigai, galima tik tada, kai bus susekta pogrindinė spaustuvė. Iki tol galima ilgai ir nuobodžiai spėlioti. 2004 metais Kaune buvo likviduota eurų spaustuvė", – priminė Ž.Ragauskas.

Vienos kupiūros ekspertizė atliekama nuo 3 iki 4 valandų, tačiau procesas užtrunka dėl susikaupusios tyrimų eilės. Tiesa, šių metų pradžioje specialistams duotas nurodymas pirmiausia tirti suklastotus pinigus.

Šiemet tirtos kupiūros nenustebino tyrėjų, padirbimo požymiai jau buvo pastebėti ir ankstesniais metais. Pastaruoju metu buvo keli atvejai, kai į Kriminalistinių tyrimų centrą skambino policininkai ir klausė, ar galėtų parodyti litus, kad įsitikintų, jog jie tikri.

Mat susiruošę keisti lietuviškus pinigus į eurus ne vienos parduotuvės darbuotojai atkreipė dėmesį, kad gauna nevienodas šimtines.

Kad nebūtų be reikalo pradedami ikiteisminiai tyrimai, pareigūnai parodydavo specialistams šiuos litus. Paaiškėdavo, kad tai tikros šimtinės, tik senesnės laidos.

Nekaltųjų žada netampyti

Jeigu žmogus parduotuvėje ar kitoje vietoje bando sumokėti netikrais pinigais, pareigūnai pradeda ikiteisminį tyrimą.

"Tai yra labai nemalonus dalykas. Jeigu jūs pateikėte netikrą pinigą, iš jūsų jį paims ir, aišku, niekas šio nuostolio nekompensuos. Be to, teks pabendrauti su policija. Jeigu šią kupiūrą asmuo gavo atsitiktinai, užteks vienos apklausos. Jeigu žmogus trečią kartą įkliūva su atsitiktinai gautu netikru pinigu, jis tampa policijai įdomus. Netikiu, kad iš bankomatų būtų gaunami netikri pinigai", – komentavo Ž.Ragauskas.

Aiškindamas, kodėl dažniausiai aptinkamos 50 eurų netikros kupiūros, specialistas pasakojo, kad pagaminti klastotes taip pat nemažai kainuoja. Todėl falsifikuotojai žino, kad jų gamybos išlaidos ir realizacijos kaina yra optimalios.

Smulkių kupiūrų padirbinėti neapsimoka, o stambios yra atidžiau tikrinamos, todėl greičiau atpažįstamos ir išimamos iš apyvartos.

Aptikta eurų ir litų falsifikatų

2014 metais – 64, – 328,

2013 metais – 156, – 180.