Mašiną paliko autoservise

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismas oficialiai pranešė, kad jo nutartį patvirtino ir aukštesnės instancijos teismas.

Abu teismai atmetė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą bausti moterį, kurios automobilis greičio matuokliu užfiksuotas kelyje Klaipėda–Liepoja važiuojantis 128 kilometrų per valandą greičiu.

Toje vietoje leistinas greitis – viso labo 70 kilometrų per valandą.

Matuoklio parodymai tapo pagrindu skirti automobilio savininkei 500 eurų baudą ir trims mėnesiams atimti teisę vairuoti.

Nesutikusi su šia nuobauda moteris apskundė ją Klaipėdos apylinkės teismui ir nurodė, kad užfiksuoto pažeidimo išvakarėse mašiną paliko remontuoti automobilių servise. Jį atgavo tik po trijų dienų.

Kažkam davė automobilį?

Šias aplinkybes moteris patvirtino teismui pateikdama tris dokumentus: automobilio remonto užsakymo paraišką, išrašytą sąskaitą faktūrą bei grynųjų pinigų priėmimo aktą.

Į teismo posėdį atvyko ir serviso savininkas. Jis liudijo policijos nubaustos moters naudai ir papasakojo įdomią istoriją.

Esą mašina, kuria buvo viršytas greitis, minimu laiku tikrai buvo palikta remontuoti.

Savininkė ją atgavo po trijų dienų, tai yra praėjus dienai po užfiksuoto pažeidimo.

Serviso savininkas tikino, kad svetima, klientei priklausančia mašina leido pasinaudoti nežinia kam.

Pasak šio liudytojo, servisas tuo metu neturėjo pakaitinio automobilio ir suremontuotą klientės mašiną davė nuvažiuoti į oro uostą kažkokiai užsienietei, kurios asmens duomenų negalėjo pateikti.

Kas yra ta šitaip smarkiai greitį viršijusi užsienietė, teismui nepavyko sužinoti.

Kodėl serviso savininkas nepateikė jokio dokumento, kuriuo būtų užfiksuotas klientės automobilio perdavimas kitam asmeniui, taip pat neaišku.

Nenurodoma, ar teismas tokio dokumento prašė.

Atsikratė nuobaudos

Oficialiai pranešama, kad teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

O praktika yra tokia, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Čia klausimų daugiau negu atsakymų.

Abejonės paneigiamos arba patvirtinamos ištyrus proceso metu surinktus įrodymus.

Policininkai nesutiko su tokia neįtikėtina įvykių versija ir teismo nutarimą apskundė.

Tačiau, kaip tai dažniausiai būna, Klaipėdos apygardos teismas palaikė žemesnės instancijos teisėjų poziciją ir skundą atmetė, o apylinkės teismo nutarimą paliko galioti.

Juo moteris nuo administracinės atsakomybės atleista.

Motyvas – automobilis tuo metu nebuvo jos žinioje, o pažeidimą padarė kitas, bylos nagrinėjimo metu nenustatytas asmuo.

Šis sprendimas neskundžiamas. Taigi policija pralaimėjo bylą.

Nors pažeidimas buvo neabejotinai užfiksuotas, kaltininkas išsisuko nuo bausmės, nenustačius, kas jis toks yra.

Į klausimus neatsakyta

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika teigė, kad policijai kasmet tenka nubausti kelis tūkstančius greitį viršijusių vairuotojų ir patikino, kad apie trečdalis jų nesutinka su policijos nutartimi.

Nemaža jų dalis bando įtikinti, kad nusižengimą įvykdė ne jie, o koks nors artimas asmuo, kuriam transporto priemonė buvo paskolinta.

Kadangi savininkas turi nurodyti, kam skolino mašiną, būna atvejų, kai pasakomi užsienyje gyvenančio artimo asmens duomenys.

Kai žinia apie paskirtą nuobaudą pasiekia šiuos asmenis, dalis emigrantų nesigilina ir sumoka baudą.

Tačiau dalis jų vis dėlto bando aiškintis, kas jiems "pakišo kiaulę". Kartais paaiškėja labai negražūs, ilgam giminaičius ar kaimynus supykdantys dalykai.

M. Džermeika / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jeigu automobilio savininkas nenurodo, kas pažeidė taisykles, nuobaudą gauna pats.

Pastaruoju metu jos išrašomos automatiškai, pareigūnams nereikia imtis kiekvienos atskiros bylos.

"Nors nežinau konkrečios bylos aplinkybių, neabejoju, kad kolegos skundė pirmos instancijos teismo sprendimą, nes nepatikėjo baudžiamos moters versija apie serviso darbuotojų savivalę. Kas gali patikėti tokia pasaka? Kodėl teismas neišreikalavo dokumentų, kuriais remdamasis servisas suteikė jam nepriklausantį automobilį nežinia kam? Kodėl dokumentuose neužfiksuota, kokiu pagrindu tai padaryta? Užkliūna labai daug šios istorijos detalių. Čia klausimų daugiau negu atsakymų. Apie juos galvodami galime tik spėlioti, kodėl taip pasielgta", – svarstė M. Džermeika.