Pažadai virto šnipštu

2011 m. vasario pabaiga. Tuometis policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis užveria Prezidentės Dalios Grybauskaitės kabineto duris. Po abiejų dialogo tuomet šalies vadovė apsisprendė pareigūną paskirti policijos generaliniu komisaru.

"Aš manau, kad vienas pirmųjų žingsnių, kurį padarysiu, tai patikimos Imuniteto tarnybos sukūrimas, kuriai suteiksime tiek operatyvinės veiklos, tiek ikiteisminio tyrimo subjektų statusą. Dar padarysime vienos iš specializuotų policijos įstaigų pagrindu kontrolinį būrį, kuris prižiūrės ir kontroliuos, kaip policijos pareigūnai laikosi Kelių eismo taisyklių, darbo drausmės, veiks visoje šalies teritorijoje, o ne teritoriniu pagrindu", – tuomet viešai naujais darbo planais dalijosi S.Skvernelis po susitikimo su Prezidente D.Grybauskaite.

Policijos departamentas nėra pateikęs statistikos, kiek per šešerius metus Imuniteto tarnybos pareigūnų atliktų ikiteisminių tyrimų kolegų atžvilgiu baigėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu, kiek jų buvo išteisinti arba teismų pripažinti neteisėtai atleisti iš pareigų. Tačiau bene garsiausiai austa vadinamoji Policijos pareigūnų byla, kai Policijos departamento pareigūnai ir buvęs S.Skvernelio pavaduotojas Visvaldas Račkauskas buvo apkaltinti žinoję ir nuslėpę būsimas žudynes Kaune, baigėsi Imuniteto tarnybos seklių fiasko. Aukščiausiasis Teismas visiems teisiamiesiems patvirtino apeliacinės instancijos paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį.

Nė vienas iš bylą kurpusių arba su ja netiesiogiai siejamųjų nenukentėjo. Buvęs S.Skvernelio pavaduotojas Algirdas Stončaitis, kurio artimo giminaičio Mindaugo Žalimo parodymais ir rėmėsi Imuniteto tarnybos tyrėjai, palypėjo karjeros laipteliais – laimėjo Vidaus reikalų ministerijos konkursą į kanclerio vietą. Policijos departamento Imuniteto tarnybos vadovas Donatas Malaškevičius tarnyboje taip pat neužsisėdėjo – buvo paskirtas policijos generalinio komisaro pavaduotoju. Šių metų vasarį buvo gavęs politinio pasitikėjimo postą – paskirtas S.Skvernelio Vyriausybės pirmuoju vicekancleriu, bet netrukus įdarbintas "Lietuvos geležinkeliuose", kur vadovauja Pirkimų centrui.

Stovyklavietė – prie kopų

Iš privataus verslo toks prasižengėlis būtų iškart išmestas. Deja, policijos sistema – ne privatus verslas, ir čia galioja kiti įstatymai. Ypač, kai su jais susiję Imuniteto tarnybos vyrai.

2013 m. birželis. 29-osios saulėtą popietę, pačiame darbo dienos įkarštyje, Palangos policijos patrulių ekipažas gauna miesto Policijos komisariato budėtojo pranešimą, kad mieste, Kuršių take prie kopų, įrengta palapinių stovyklavietė, joje ant miško paklotės sustatyti automobiliai.

Palangos kopos – ne vieta kempingui. Neleidžiama čia ir palapinių stovyklaviečių rengti. O vieta, kur buvo įrengta motorizuota stovyklavietė, dar ir išskirtinė – netoli jos pastatytas ženklas, draudžiantis motorinių transporto priemonių eismą. Galima spėti, kad toks motorizuotų poilsiautojų įžūlumas sukėlė vietos gyventojų pasipiktinimą, todėl ir buvo kreiptasi pagalbos į policiją.

Į iškvietimą sureagavo vyriausiasis patrulis Saulius Macius su kolega Manfredu Ramonu. "Prie mūsų priėjo ir prisistatė stovyklavietės organizatoriumi Andrius Balsys, kuris paaiškino, kad čia vyksta draugų susitikimas ir visus leidimus turi. Man paprašius juos pateikti, A.Balsys nepateikė, aiškindamas, kad jų čia neturi. Visi automobiliai buvo nufotografuoti ir apie įvykį informuotas Palangos m. PK budėtojas", – tarnybiniame pranešime tuomečiam Palangos miesto policijos komisariato viršininkui Alvydui Katkauskui rašė S.Macius.

Redakcijos šaltinių teigimu, šis tarnybinis pranešimas apie Imuniteto tarnybos pareigūnų poilsį paslaptingai dingo ir nepasiekė net tuomečio Palangos policijos viršininko A.Katkausko.

Tačiau šiemet dokumentai buvo atrasti ir perduoti atsakingoms institucijoms. Iš pastarųjų nesulaukus jokios reakcijos, jų kopija pasiekė ir redakciją.

Tuomet kopose pareigūnas fotoaparatu užfiksavo ir bendrą stovyklavietės vaizdą, ir kiekvieną Kelių eismo taisykles bei aplinkosaugos įstatymus pažeidusių asmenų automobilius – jų būta net septyni.

Logiškai mąstant, pažeidėjai, pareigūnų paraginti, privalėjo kuo skubiau susivynioti išskleistas palapines, mantą susikrauti į automobilius ir pasišalinti iš draudžiamos zonos prie kopų. Tačiau taip neatsitiko.

Kodėl, spėlioti vargu ar reikia: patruliams prisistatęs A.Balsys buvo ne paprastas poilsiautojas, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus viršininkas.

Po tylos – smūgis viršininkui

Po Imuniteto tarnybos pareigūnų linksmybių kopose prabėgo keleri metai ir Policijos departamentas pranešė apie galbūt neteisėtus Palangos policijos viršininko A.Katkausko veiksmus. Pasirodo, pareigūną ilgą laiką stebėjo Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai, klausėsi komisaro telefoninių pokalbių.

Įtarimų A.Katkauskas susilaukė po vieno jo skambučio buvusiam kolegai – Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkui Mindaugui Džermeikai. Pastarojo buvo paprašyta paslaugos – priimti vairuotojo pažymėjimą praradusio taksi vairuotojo Sergejaus Pavlovo prašymą pirma laiko atgauti teisę vairuoti. Vyras už Kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo baustas 144 eurų bauda ir neteko teisės vairuoti taksi automobilį dviem mėnesiams.

A.Katkauskas buvo atleistas iš darbo, o byla perduota Šiaulių apygardos prokuratūrai. Tačiau Imuniteto tarnybos pareigūnų tirtos aplinkybės buvo pripažintos kaip pažeidimai, nepadarę tokios žalos, dėl kurios jie galėtų būti vertinami kaip nusikalstamos veikos. A.Katkauskas teismui apskundė atleidimą iš darbo, neseniai pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atleidimas iš pareigų buvo per griežta bausmė, nuobauda sušvelninta iki griežto papeikimo.

"Esu padarytas nusikaltėliu "ant visos Lietuvos". Jie juk manęs klausėsi gal pusantrų metų. O nieko neįrodė. Pradžioje juk buvo kaltinimų dėl greičio matuoklio perkėlimo, dėl kitų dalykų. Viso to nebeliko. Kaltė pripažinta tik dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dėl to nelemto skambučio. Bet vertinta tai tik pagal etikos sampratą, dėl visuomenės požiūrio į policiją", – yra viešai sakęs A.Katkauskas.

Jie juk manęs klausėsi gal pusantrų metų. O nieko neįrodė.

Dvigubi standartai?

Dėl A.Balsio neteisėto pasilinksminimo prie kopų ir stovyklavietės organizavimo, Kelių eismo taisyklių pažeidimo redakcija kreipėsi į Policijos departamento Imuniteto valdybą, prašydama pakomentuoti incidentą ir įvertinti klaipėdiečio pavaldinio veiksmus. Tačiau atsakymo sulaukė ne tokio, kokio tikėtasi ir kuris patvirtintų S.Skvernelio išsakytas mintis kuriant šią tarnybą.

"Dėl šio atvejo Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyba atliko tyrimą ir 2017 06 23 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačiusi, kad Klaipėdos aps. VPK pareigūnai minėto atvejo metu būtų padarę nusikalstamą veiką. Konkrečiai A.Balsio veiksmuose jokių teisės aktų pažeidimų nebuvo konstatuota. Policijos departamente buvo priimtas sprendimas tarnybinio patikrinimo nepradėti ir pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimo nespręsti. Be to, paminėtina, kad šiuo metu nuo 2013 m. bet kokiu atveju yra suėjusi patraukimo tarnybinėn atsakomybėn senatis.

Visi pareigūnai, kurie šiandien dirba imuniteto padaliniuose, be jokios abejonės, yra tinkami eiti savo pareigas, priešingu atveju, jie jau nebedirbtų", – redakcijai atsakė Policijos departamento Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Žydrūnas Butkevičius.

Tačiau pareigūnas prisipažino nesutinkantis su pirmos instancijos teismo sprendimu, kad A.Katkauskas iš pareigų atleistas neteisėtai: "Sprendimas pakeisti A.Katkauskui atleidimą iš tarnybos į tarnybinę nuobaudą yra akivaizdžiai prieštaringas, todėl jis šiuo metu yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pamąstymai dėl galimo keršto ar kitų sąsajų yra tik Jūsų nuomonė. Bet kokiu atveju paminėtina, kad A.Balsys neatliko ikiteisminio tyrimo veiksmų, juos atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kurį kuravo ir kontroliavo prokuroras. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas nusišalinimo pareiga numatyta tik tiesiogiai ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui."

Redakcija taip pat prašė išvardyti, kas tuo metu buvo greta kopų, ant miško paklotės, sustatytų automobilių savininkai – palangiškiai įtarė, jog vyrų kompanijoje linksminosi ir Policijos departamento Imuniteto tarnybos pareigūnai. Ž.Butkevičius ir dabar buvo saviškių pusėje: "Informacija apie automobilių savininkus yra asmens duomenys ir jie, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, tretiesiems asmenims neteiktini." Keista – policija paprastai linkusi įvardyti viešosios tvarkos pažeidėjus, ypač – užimančius aukštus postus. Šįkart apsigaubta olimpine ramybe.

Viceministras antrina

"Pritariame Policijos departamento Imuniteto valdybos atsakymams į Jūsų pateiktus klausimus. Atsakyme pažymėta, kad STT Šiaulių apygardos valdyba įvertino Klaipėdos apskr. VPK pareigūnų, tarp jų ir A.Balsio, veiksmus dėl to, ar jie darė poveikį ar kitokią įtaką tiriant 2013 m. galbūt padarytą KET pažeidimą. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūnų nusikalstamų veikų nenustatyta. Tarnybinės atsakomybės klausimas nespręstas, kadangi nuo pareigūnų veiksmų padarymo yra praėję daugiau nei vieni metai, o tai reiškia, kad suėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn senaties terminas", – tokį atsakymą redakcijai atsiuntė vidaus reikalų viceministras, anksčiau vadovavęs Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir karjerą pradėjęs eiliniu vairuotoju Česlovas Mulma.

Tiesa, viceministras pasiliko šiokią tokią laisvę būsimai nuomonei, jei įvykiai pakryptų netinkama policijai linkme: "Kol procesas dėl A.Katkausko atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo nėra pasibaigęs, vertinti, ar A.Balsys darė įtaką procesams (ikiteisminiam tyrimui atlikti, kuris baigėsi jo nutraukimu ir A. Katkauskas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn; tarnybiniam patikrinimui, po kurio sprendimą dėl A.Katkausko atleidimo iš vidaus tarnybos priėmė Klaipėdos apskr. VPK viršininkas) nėra pagrindo."

Prarado kalbą

Vyriausiojo patrulio S.Maciaus tarnybiniame pranešime tuomečiam savo viršininkui konstatuojama, jog neteisėtos stovyklavietės organizatoriumi prisistatęs A.Balsys gimęs Plungės rajone, Nugarių kaime. Iki 2012 m., prieš paskiriant A.Balsį vadovauti Klaipėdos apskrities policijos imuniteto skyriui, vyras dirbo tyrėju Plungės kriminalinėje policijoje.

"Rengiate reportažą? – į skambutį atsiliepė A.Balsys. Paklaustas, ar kartais ne tuometis Policijos departamento Imuniteto tarnybos viršininko pavaduotojas Elanas Jablonskas, kuris yra kilęs iš Plungės, pasiūlė tyrėjui užimti aukštas pareigas, pašnekovas buvo žemaitiškai mažakalbis ir keistai išsigynė: "Ne. Aš visus pažįstu".

Perklaustas, ką reiškia "pažįstu visus", pasitaisė – girdi, dabar visus iš Imuniteto. O iš Plungės į Klaipėdą pakliuvo laimėjęs atranką. E.Jablonskas čia niekuo dėtas? A.Balsys ginasi pažinties, tačiau prisipažįsta pamenantis, kad "jis irgi yra dirbęs Plungėje".

Dienraščio paprašytas pakomentuoti ir įvertinti nuotykius iš neteisėtos stovyklavietės Palangos kopose, įvardyti bendrus iškylautojus, A.Balsys buvo dar nekalbesnis: "Nevertinu. Tegul vertina tas, kuriam priklauso. Aš pateikiau viską, kas reikalinga tam, kuriam reikalinga. Aš nekomentuosiu. Aš žinau, kam turiu komentuoti."