Uostamiesčio apylinkėse sparčiai mažėja savavališkai įrengiamų atitvėrimų prie vandens telkinių.

Gamtosaugininkai išaiškina vis daugiau nelegalių tvorų savininkų, kuriems nurodoma nedelsiant nugriauti statinius. Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie įspėjimų nepaiso.

Skundžia ir žmonės

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas vykdo akciją "Tvora".

Jos metu tikrinama, ar gyventojai savavališkai neįrengia tvorų ar kitokių patekimą prie vandens telkinių ribojančių statinių.

"Didelio populiarumo sulaukė visuomenei pasiūlyta idėja apie galimai nelegalius tvėrimus prie vandens telkinių pranešti elektroniniu paštu arba telefonu", – pastebėjo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas.

Pagal gyventojų skundus ar pranešimus nuo pavasario iki šiol jau atlikta kelios dešimtys patikrinimų. Nors daugeliu atvejų skundai pasitvirtino, tačiau, nustatyta, kad būta ir teisėtai įrengtų tvorų.

Tvoras pašalino

Praėjusią savaitę surengto tikrinimo metu užfiksuota 11 neteisėtai pastatytų tvorų bei vienas kitokio pobūdžio nusižengimas – prie Ančios upės tvenkinio Skaudvilės miestelyje gyventojas degino atliekas.

Reido metu buvo patikrintas Slengių karjeras, Danės upė Klaipėdos rajone, Dupulčio ir Jauryklos upeliai Kretingos mieste, Skuodo tvenkinys, Bartuvos ir Luobos upės Skuodo rajone, Šventosios upė ties sodų bendrijomis "Būtingė" ir "Darba" Palangoje, Minijos upė nuo Veiviržo intako iki Sakučių Šilutės rajone, Lokystos, Ašučio, Šilalės ir Balsių tvenkiniai Šilalės rajone, Velnežerio, Kurmežerio, Užlenkio ežerai Pagėgių savivaldybėje, Ančio, Batakių, Balskų tvenkiniai, Šešuvės upė Tauragės rajone, Jūros upė Šilalės bei Tauragės rajonuose ir 80 atskirų objektų.

Po patikrinimo duotas vienas privalomas nurodymas pašalinti neteisėtai įrengtą tvorą sodų bendrijoje "Būtingė" prie Šventosios upės.

Dviem pažeidėjams pateikti administraciniai nurodymai: vienam – dėl neteisėto apsaugos juostos užtvėrimo prie Kurmežerio pakrantės, o kitam – dėl to paties pobūdžio pažeidimo prie Užlenkio ežero.

Nurodymų nusižengusiesiems suvaldyti pakako ir abiem atvejais neteisėtai pakrantėse buvusių atitvėrimų jau nebeliko.

"Dėl kitų aštuonių naujai užfiksuotų atvejų šiuo metu vyksta tyrimai", – informavo A.Šepštas.

Kreipėsi į policiją

Tačiau ne visi pažeidėjai buvo tokie paklusnūs. Ankstesnių tikrinimų metu, kai buvo apžiūrėtos 17 upių ir upelių, 2 ežerų, 14 tvenkinių ar dirbtinių vandens telkinių ir 1 kanalo pakrantės, net 14 kartų buvo duodami privalomieji nurodymai pašalinti  tvoras.

Dėl vieno pažeidėjo gamtosaugininkams teko prašyti policijos pareigūnų pagalbos, tačiau kovojant su nelegalios tvoros statytoju bejėgiai buvo net ir jie.
Prieš kurį laiką Palangoje neteisėtai tvorą įrengusiam ir nurodymo ją pašalinti nepaisiusiam gudragalviui buvo nurodyta atvykti į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūrą.

"Šaukiamas asmuo nustatytu laiku neatvyko, todėl buvo kreiptasi į policiją dėl šio asmens atvesdinimo. Jau praėjo du tam skirti terminai, o policijai nepavyko jo surasti", – teigė A.Šepštas.

Teisinasi, kad nežinojo

Pašnekovo teigimu, paprastai gyventojai motyvų, kodėl nelegaliai įrengė tvoras, nėra linkę atskleisti.
Dažniausiai pažeidėjai teisinasi tuo, kad nežino, jog tvorų vandens telkinių pakrantėse statyti negalima.

"Tiesa, pasišnekėjus, žmonės kartais išsiduoda, kad vis dėlto apie draudimus žinojo, tačiau vedami vienokių ar kitokių asmeninių interesų užtvėrė priėjimą prie paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostomis", – atskleidė direktoriaus pavaduotojas.

Gavus nurodymą pašalinti nelegalią tvorą, duodamas ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių įvykdymo terminas.
Jei per šį laiką nepašalinami žalos aplinkai padariniai, pateikiamas pakartotinis privalomas nurodymas ir apskaičiuojamas 500 litų už tiesinį tvoros metrą žalos aplinkai dydis.

Gamtosaugininkų teigimu, tvoros nepašalinus suma vis didėja. Už kiekvieną mėnesį, kol nepašalinami žalos aplinkai padariniai, baudos dydis didinamas po 500 litų už kiekvieną tvoros metrą.