Bute pamatė nepažįstamuosius

Vasario viduryje O.Jacenko persikėlė iš buto Debreceno gatvėje į įsigytąjį Naujakiemio gatvėje.

Tą pačią dieną, kai moteris kraustėsi ir po butą zujo daug žmonių, nešusių jos daiktus, staiga namuose išdygo du šeimininkei anksčiau nematyti vyrai.

O.Jacenko prisimena buvusi labai nustebinta nekviestų svečių pasirodymo, vyrai žvalgėsi po butą, lyg ko ieškodami.

Paklausti, kas yra ir ko nori, jie paaiškino ūkiškai – pamatė besikraustančius žmones ir nusprendė pasiūlyti savo paslaugas, gal naujajai šeimininkei reikia ką suremontuoti.

Moteris sumojo, kad jai patiktų tualetą ir vonią turėti vienoje patalpoje.

"Aptarėme, kad reikės nugriauti šias patalpas skiriančią sieną, išklijuoti plytelėmis. Vyrai paprašė už darbą 500 eurų. Truputį pasiderėjome ir jie sutiko viską padaryti už 450", – prisiminė moteris.

Tuokart pensininkė sužinojo, kad vyresnysis meistras, kuriam galėtų būti apie 70 metų, yra vardu Ivanas, o jaunesnysis, apie 30-ies, – Andrejus. Ji užsirašė Ivano telefono numerį. O po poros dienų vyrai pradėjo versti sieną.

Paprašė 250 eurų avanso

Praėjo trys dienos, vyrai buvo vos tik išvertę sieną, kai vienas jų jau paprašė avanso – 250 eurų. Pensininkė nustebo, net pusė to, kas numatyta, dar nepadaryta, o meistras jau prašo avanso.

"Neturėjau daug pinigų, buvau viską apskaičiavusi iki smulkmenų, turėjau užtekti viskam – ir medžiagoms, ir sumokėti už darbą. Kai tas vyras pradėjo verkšlenti, pasakoti apie savo asmenines bėdas, nusprendžiau, kad reikia duoti avanso", – pasakojo O.Jacenko.

Dar po kelių dienų ir jaunasis meistras taip pat paprašė pinigų, jam reikėjo 50 eurų. Vyras taip pat dėstė graudinančius argumentus – esą susirgo vaikas, mama ir atsitiko daug kitų bėdų. Moteris jam davė 30 eurų.

Tai buvo pirmieji, bet ne paskutiniai kartai, kai vyrai paprašė jiems sumokėti nebaigus darbo. Paskui jie prašydavo kelių dešimčių eurų.

Kaskart davusi jiems pinigų, O.Jacenko užsirašydavo duotą sumą ant lapelio ir prisegdavo šį lapelį sąsiuvinyje, kuriame vedė savo namų buhalteriją.

Po kiek laiko, kai remonto pabaigos dar nebuvo matyti, moteris suskaičiavo, kad meistrams jau sukišo 600 eurų, tai yra pusantro šimto daugiau nei buvo suderėjusi sumokėti už visus darbus.

Meistrą užrakindavo namuose

Baimindamasi meistrui duoti pinigų medžiagoms pirkti, moteris užrakindavo namuose jaunesnįjį darbininką, o pati į parduotuvę važiuodavo su vyresniuoju. Ji pasakojo, kad taip į parduotuvę vyko keturis kartus.

Vėliau moteris prisiminė jai nesuprantamą meistrų nuostabą, jog ji kaskart skrupulingai užrakindavo duris.

Kai dar kartą pritrūko kažkokių medžiagų, Ivanas įtikino ją vėl važiuoti į parduotuvę. Metalinėje dėžutėje nuo saldainių, kurioje šeimininkė laikė savo dokumentus bei namų buhalterijos sąsiuvinį, buvo ir pinigų.

Moteris pastebėjo, kad jaunasis darbininkas matė, iš kur ji pasiėmė eurų medžiagoms pirkti.

Kai grįžo, darbininkai vėl ėmė kaulyti avanso. Įpykusi dėl tokio įžūlumo moteris pradėjo barti vyrus – kiek galima, juk ji viską užsirašanti, kiek ir kada kuriam davusi.

"Staiga jie pareiškė, kad iš manęs jokių pinigų nėra gavę. Įsiutau, pasakiau, kad viską fiksuoju ir galiu įrodyti, kiek kuriam sumokėjau. Atidariau dėžutę ir nustėrau – santaupų ir mano raštelių su mokėtomis sumomis sąsiuvinyje nebebuvo. Pamatę, kad rausiuosi dėžutėje, jie atsistojo prie pat manęs ir ėmė įžūliai reikalauti dar pinigų, išlupo iš manęs 120 eurų. Susibarėme, įrodinėjau, kad sumokėjau daugiau nei buvome susitarę. Jie suvaidino supykusius, įsižeidusius, apsisuko ir išėjo. Išeidami žadėjo grįžti pirmadienį, tai yra po poros dienų. Tuo momentu labai išsigandau, kad jie man nepadarytų ko blogo", – dėstė moteris.

Teks remontuoti iš naujo

"Kai jie išėjo, supratau, kad likau be pinigų ir kad susidėjau su tokiais nepatikimais žmonėmis. Verkiau visą dieną, o šeštadienį nusprendžiau nueiti pas mūsų apylinkės inspektorių. Pareigūnas mane išklausė ir paskambino Ivano telefonu. Meistras atsiliepė, bet nuo pat pradžių pradėjo neigti, kad mane pažįsta ir kad darė mano bute remontą, tikino negavęs jokių pinigų. Buvo aišku, jog jis man nuo pat pradžios sakė netiesą. Dar pirmą dieną minėjo, kad gyvena kažkur Žardės rajone, o policininkui pasisakė, kad gretimame name. Kaip supratau, tas Ivanas pasisakė savo pavardę ir namų adresą. O ką jie kalbėjo dar, pareigūnas man nesakė", – apie bendravimą su pareigūnu pasakojo moteris.

Ivanas su Andrejumi daugiau pas O.Jacenko neatėjo. Vonia liko, kaip sakoma, nei skusta, nei lupta.

Akivaizdu, kad klaipėdietės namuose darbavosi ne meistrai, o tokio darbo neišmanantys mėgėjai. Plytelės suklijuotos bet kaip, daugelyje vietų jos atšoko ir nukrito. Bet kuris meistras pasakytų, kad tai nėra brokas, kurį galima ištaisyti. Kitas specialistas turės viską nulupti ir imtis plyteles klijuoti iš naujo.

Pensininkė daug kartų bandė su Ivanu ir Andrejumi susisiekti telefonu, būtų prašiusi baigti darbą, nes sumokėjo už tai daug pinigų, bet vyrai neatsiliepė.

Iki šiol sutikdavo tik sąžiningus

"Ne kartą man yra tekę samdyti žmonės įvairiems darbams. Ir šitame bute kiti vaikinai man klijavo tapetus, dar vienas žmogus pritaisė gyvatuką. Niekada ir niekam nekišau popierių pasirašyti, viskas būdavo sklandžiai padaryta, aš sumokėdavau suderėtą sumą ir net duodavau truputį viršaus. Nė vienas mano namuose dirbęs žmogus nėra paprašęs avanso ir juo labiau paėmęs mano daikto ar pavogęs pinigų. Todėl negalėjau net įtarti, kad žmogus, kuriam daviau galimybę užsidirbti, gali mane apvogti", – apgailestavo klaipėdietė.

Ji pripažįsta padariusi klaidą pasitikėdama visiškai nepažįstamais žmonėmis, kurių net pavardžių nežino.

Apylinkės inspektorius stebėjosi tokiu moters naivumu ir patikino, kad ji neturi jokių įrodymų, jog vyrai jos namuose dirbo, todėl negali padėti.

Gerai viską apsvarsčiusi O.Jacenko po poros savaičių parašė pareiškimą policijai ir paprašė rasti bei nubausti ją apvogusius bei pažado suremontuoti vonią su tualetu netesėjusius asmenis.

Policijai skundžiasi ne vienas

Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės nuovados viršininkas Vaclovas Piuškys, saugodamas tyrimo paslaptį, nenorėjo komentuoti O.Jacenko pareiškimo.

Pareigūnas tik patikino, kad dėl pareiškime dėstomų vagystės faktų bus ketinama sužinoti įtariamų asmenų tapatybę bei aiškinsis šias aplinkybes.

Šiemet Pietinėje nuovadoje policininkų pagalbos dėl panašių atvejų prašyta jau tris ar keturis kartus.

Tiesa, bene du į policiją kreipęsi žmonės buvo ne tik pasirašę sutartį su meistrais, bet ir nusibraižę schemą, kurioje nurodyta, kaip ir kokie darbai turi būti atlikti. Tose sutartyse buvo įrašyti net meistrų individualios veiklos pažymėjimų ar patentų numeriai, bet problemų vis tiek neišvengta.

Visi pareiškėjai skundėsi, kad jų netenkino darbų kokybė arba kaina.

"Į tokias situacijas kištis negalime. Tai yra civiliniai santykiai, kuriuos piliečiai turi aiškintis teisme. Bandysime išsiaiškinti, kas yra tie žmonės. Galbūt pranešus Darbo inspekcijai, jie galėtų būti patraukti atsakomybėn dėl nelegalaus darbo. Bet kol kas apie perspektyvas nieko negaliu pasakyti. Kitais atvejais žmonės kreipiasi dėl to, kad su meistrais pradeda konfliktuoti dėl darbų kokybės, dėl kainos, dėl grasinimų. Kodėl žmonėms patariame samdyti oficialiai dirbančius ir mokesčius mokančius meistrus? Todėl, kad, kilus nepasitenkinimui dėl kokybės, būtų galima kreiptis į oficialias institucijas, kokybės inspekciją. Priešingu atveju tokių dalykų pareikalauti net nėra galimybės", – paaiškino pareigūnas.

Komentaras

Remigijus Jakštas

Advokatas

Samdant meistrus darbams namuose visiškai normalu yra laisva forma surašyti rangos sutartį. Jeigu žmonės nežino, kaip tai padaryti, sutarčių pavyzdžių galima rasti internete. Formaliai įstatymas nereikalauja, kad tokia raštiška sutartis būtina, bet geriau raštu išdėstyti visas darbų ir apmokėjimo sąlygas. Todėl tokiame dokumente turėtų būti nurodyta darbų atlikimo apimtis, kaina ir laikas. Tokia sutartis gali būti pildoma papildomų darbų aptarimu. Jeigu moteris turėtų bent kokį įrodymą, kad darbininkams mokėjo avansą, atsirastų galimybė bylinėtis. Teisme nenustatinėjama teisybė, teisme teisybė įrodinėjama, tai yra pateikiami jos įrodymai. Jeigu vyrai nepripažins turėję kokių nors reikalų su šia moterimi, bus labai sunku įrodyti, kad jie išvis dirbo jos bute. Kitas dalykas, kad bylinėjimosi dėl tokių smulkių darbų, kaip buto remontas, išlaidos neretai būna lygios užsakymo kainai. Todėl žmonės dažnai pasvarsto, ar verta bylinėtis, arba kreipiasi tik norėdami įrodyti savo tiesą. Suprantama, kad patento neturintys žmonės vengia pasirašyti bet kokias sutartis, jie žino, kad tai gali atsisukti prieš juos pačius, mat gali būti apkaltinti mokesčių nemokėjimu. Žodinė sutartis dėl darbų gali būti teisme įrodoma rašteliu, patvirtinančiu apmokėjimą už kažkokį darbą. Liudytojų parodymai nėra esminiai, jie gali tik papildyti rašytinius įrodymus, teisme jie vertinami tik kaip priedas prie rašytinių įrodymų.