Henriką Daktarą, Sigitą Gaidjurgį pasodino, o nusikalstančių vaikų negali sutramdyti. Tokią nuomonę viešai reiškiantys klaipėdiečiai piktinasi antrą vasarą iš eilės kenčiantys nuo nepilnamečių vykdomų piktadarybių.

Pasipylė vienodi nusikaltimai

Liepą uostamiestyje naktimis buvo apvogtos trys dviračių parduotuvės. Be to, naktimis įsibrauta į dar kelias kitas, pagrobti kasos aparatai su pinigais bei įvairių prekių.

Vaizdo kameros užfiksavo akivaizdžiai pilnametystės dar negreit sulauksiančius vagis. Kai kuriuos jų net negalima pavadinti paaugliais, jie veikiau vaikai.

Kriminalinės policijos pareigūnai tikina pažinę šiuos mažuosius nusikaltėlius, tik vis dar jų nepagaunantys.

"Gaila, kad nepilnamečiai neturi įmontuoto daviklio, kuris padėtų sužinoti, kur yra ieškomasis", – juokauja pareigūnai, tačiau rimčiau tikina, kad nuo atsakomybės mažieji nusikaltėliai nepabėgs.

Praktika rodo, kad net pričiupti nepilnamečiai nenutraukia nakties žygių. Verslininkai dėl to griebiasi už galvų, nes nebežino, kaip apsaugoti savo turtą.

Stvėrė cigaretę ir kaljaną

Pastarasis nusikaltimas, kurį neabejotinai įvykdė vaikai, užfiksuotas vaizdo kameromis.

Rugpjūčio 1-osios naktį, apie 4 val., M.Mažvydo alėjoje esančios tabako parduotuvės duris išlaužė dviese. Vienas vagių stvėrė kasos aparato stalčių, kitas – kaljaną ir elektroninę cigaretę.

Visas nusikaltimas užtruko vos kelias akimirkas.
Nors vaizdo įrašas iš parduotuvės vidaus nėra idealios kokybės, tačiau akivaizdu: vienas vagių – mažo ūgio vaikas.
Kitas labai panašus įvykis atsitiko liepos 15-ąją po vidurnakčio. Į parduotuvę Aukštojoje gatvėje įsibrovė paauglį primenantis vagis, taip pat griebė kasos aparatą ir pabėgo.

Neslepia savo pėdsakų

Šie nusikaltimai dar tiriami, įtariamieji nesulaikyti, todėl pareigūnai nenori kalbėti apie tyrimo eigą.

Kartojasi praėjusios vasaros košmaras, kai vaikai dažną naktį siaubdavo senamiesčio ir centrinės miesto dalies parduotuves.

Prisimindamas pernykščius įvykius, 1-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos viršininkas Kęstutis Kubilius teigė, kad nustatyti kaltininkus nebuvo labai sunku. Mat skirtingai nuo suaugusių nusikaltėlių, vaikai nesistengia slėpti pėdsakų, o pričiupti prisipažįsta, ką iškrėtę.

Kur kas sunkiau jiems užkirsti kelią vėl ir vėl nusikalsti.

"Mūsų darbas – nustatyti kaltininkus. Sodiname ne mes ir teisingumą vykdome ne mes, o teismai. Faktas, kad vaikai jaučiasi nebaudžiami. Mūsų darbas labai dažnai panašus į Don Kichoto kovą su vėjo malūnais. Vaikai elgiasi įžūliai, nebijo, žino, kad dėl jų itin jauno amžiaus griežtos bausmės negresia. Policininkų kalba su jais – visiškai formali. Juk apklausose turi dalyvauti tėvai, vaiko teisių saugotojai. Pasitikėti vien nepilnamečio žodžiu negalima, šiandien jis pasakė viena, rytoj – jau visai ką kita. Būtina dar iki tokio pokalbio surinkti visus įmanomus jų kaltės įrodymus", – teigė K.Kubilius.

Pareigūnas įsitikinęs, kad svetimi žmonės negali turėti nusikalsti linkusiems vaikams tokį poveikį, kaip artimieji, tik tėvai gali padėti nepilnamečiams netapti nusikaltėliais.

Įtraukė ir močiutę

Kitos savaitės pradžioje Klaipėdos miesto apylinkės teismas pradės nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje bus teisiami nepilnamečiai, siaubę Klaipėdą pernai vasarą.
Dauguma nusikaltimų – vagystės, dalis jų – įsibraunant į patalpas naktį, o kai kurios teisiškai įvardijamos kaip atvirosios vagystės.

Į teisiamųjų suolą sės penki vaikai, jie turės paaiškinti, kaip įvykdė 12 nusikaltimų.

Kiek vėliau teismą pasieks dar viena byla, kurioje 15 nusikaltimų įvykdė aštuoni vaikai. Dalis jų įvardijami kaip kaltinamieji abiejose bylose. Jauniausiam jų – 14 metų, vyriausiam nusikaltimo metu buvo šešiolika.

Keli 12-mečiai, aktyviai dalyvavę vagystėse bei kitose piktadarybėse, tebėra pernelyg jauni, kad būtų teisiami.
Iš tiesų nusikaltimų būta dar daugiau. Kai kurie jų suformuluoti kaip atskiros bylos ir jau išnagrinėti. Tad nepaisant itin jauno amžiaus kai kurie paaugliai buvo nuteisti anksčiau. Galima spėti, kad būta dar daugiau nusikaltimų, bet ne visi jie išaiškėjo.

Maža to, vienas vaikas į nusikaltimą įtraukė savo močiutę, ši padėjo parduoti pavogtus daiktus.

Paauglys reikalavo vertėjo

"Esame matę visokių nusikaltėlių. Ne kartą yra buvę, kai vos sulaukęs 14 metų vaikas iškart keliauja į teismą. Visiškai akivaizdu, kad jiems nepriimtinos mūsų gyvenimo normos. Jie elgiasi kaip kūdikiai – užsimano ir griebia. Net kai žmogus padaro jiems gera, pavyzdžiui, leidžia pasinaudoti tualetu, paaugliai gali geradarį apvogti be jokių skrupulų vien todėl, kad norėjo pagrobtais pinigais sumokėti už kažkokį geidžiamą daiktą", – pasakojo Klaipėdos miesto apylinkės prokurorė Rasa Morenienė.

Apibūdindama jaunuosius nusikaltėlius prokurorė pastebėjo, kad jie puikiai moka išsisukinėti, o kai kurie tebėra nuoširdžiai atviri.

Kartais bendraudama su nepilnamečiais įtariamaisiais prokurorė pastebi, kad jie nesuvokia, jog daro ką nors blogo ir už tai gali būti nubausti. Jiems tai labiau primena nuotykį.

Pinigus vaikai leidžia niekams: perka kebabus, saldumynus, sportinius drabužius, kartais alaus, sidro bei cigarečių. Tačiau tai nėra pirmo būtinumo daiktai, net asocialiose šeimose augantys vaikai nusikalsta ne todėl, kad badauja.

Visi jie taip puikiai išmano savo teises, kad kartais jomis naudojasi įžūliai. Vienas pernykščių mažųjų uostamiesčio vagišių pakliuvęs į policiją pareikalavo vertėjo, nors su savo draugais be jokių problemų susikalba lietuviškai.

Apiplėšė moterį

Pernai, kai pareigūnai demaskavo vaikų gaują, vagystės buvo nurimusios. Nelaukiant teismo sprendimų, nemaža dalis kaltininkų iškeliavo į vaikų socializacijos centrus. Dalis jų jau grįžo namo.

Ar kuris nors jų vėl bando landžioti į parduotuves, dar tik aiškinamasi.

"Mano patirtis rodo, kad pradžioje griežtai parodžius nepilnamečiui, kuo jam gresia nusikaltimai, galima pasiekti geresnių rezultatų nei nuolat gailint ir atleidžiant visokias piktadarybes. Labai ryškus pavyzdys, kai nusikaltusį nepilnametį pasiuntėme pusmečiui į vaikų socializacijos centrą, vėliau apie jį nebeteko girdėti nieko blogo. Mano nuomone, geriau tegu vaikas pabūna už grotų mėnesį ar du nei kelerius metus", – įsitikinusi R.Morenienė.

Kardomoji priemonė skirta sulaikyti įtariamąjį nuo tolimesnių nusikaltimų. Natūralu, kad teisėjai ieško būdų, kaip nesuimant paveikti nepilnamečius.

Šeštadienį teismas leido suimti nė karto neteistą 15-metį, dalyvavusį apiplėšiant moterį. Panašu, kad vaikinas nedaro išvadų iš savo elgesio. Piktas ant viso pasaulio ir mamos vaikinas nesitikėjo, kad bus uždarytas. Kaip ir daugelis kitų jo bendraamžių jis buvo įsitikinęs, kad nepilnamečiams suėmimo sankcija neskiriama, ir apsiriko.

Pateisino sūnaus poelgį

"Vaikų nereikia už grotų laikyti ilgai. Jiems reikia parodyti tik tą vietą ir kokios bus sąlygos. Vienam užtenka savaitės ar dviejų ir jis daugiau nebenori grįžti į tokią vietą. Kitam tai neatrodo labai bloga vieta. Labai ryškus pavyzdys, kai suimtą paauglį išleidome po savaitės, kad rugsėjo pirmąją pradėtų mokytis, bet jis nesuprato, jog tai buvo jam dovana. Kitą kartą šis paauglys buvo uždarytas pusmetį ir pagaliau padarė tinkamas išvadas. Geriausia, kai pareigūnai veikia išvien su vaiko šeima, tačiau jeigu tėvai pateisina neteisėtą elgesį, nereikia tikėtis, kad jis pasikeis", – įsitikinusi prokurorė.

Ne vienas pavyzdys rodo, kad tėvai pateisina vaiką, kai šis pasisavina rastą telefoną, kai važinėja brangiu motoroleriu, kurio įjungimo spynelė sugadinta vagiant.

R.Morenienė žino, kaip sunku pasikeisti vaikui, kurio močiutė pati prašo globojamą anūką uždaryti ir jam į akis rėžia nenorinti jo matyti.

14-metis, kurio mama seniai paliko sūnų ir išėjo valkatauti, o močiutė neturi berniukui autoriteto, ieško jo gatvėje. Tokiu atveju vargu ar galima tikėtis, kad socializacijos centre paauglys pasikeis.

Beje, apie abejotiną šių įstaigų poveikį nepilnamečiams bei klaikias sąlygas nevyniodama žodžių į vatą prokurorams yra kalbėjusi aukščiausio lygio vaiko teisių saugotojų atstovė.

Komentaras

Eugenija Šatkuvienė

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja

Nepilnamečių nusikaltimai – jautri tema. Mes turime žmonių veiksmus vertinti teisiniu požiūriu. Tačiau matydami teisiamųjų suole nepilnametį visada stengiamės žvelgti plačiau, vertinti ne tik įvykdytą nusikaltimą. Nagrinėdama nepilnamečių baudžiamąsias bylas, siekiu rasti atsakymą į svarbiausią klausimą – kas iš tiesų lėmė nusikalstamą vaiko poelgį? Besiformuojanti jauno žmogaus asmenybė, jį supanti aplinka, jo šeima, draugai, įvairios socialinės problemos – tai tos aplinkybės, kurios turi ypač didelę reikšmę. Vieni nusikaltimus daro siekdami tiesiog pasipelnyti, kiti – neapgalvotai norėdami įgyvendinti savo svajonę turėti madingus batus, žaislą. Kiekvienu atveju stengiuosi skirtingai vertinti situaciją ir atsižvelgti į tai, kaip paskirta bausmė paveiks tolimesnį vaiko gyvenimą.