Į kapus – kone kasdien

Nuo savaitgalio, kai Klaipėdoje buvo įžiebta Kalėdų eglutė, mieste užfiksuotos jau penkių narkomanų mirtys.

Vien sausos kriminalinių įvykių suvestinės verčia kraupti nuo faktų.

Gruodžio 3 dieną apie 20 val. viename Žardininkų gatvės daugiabučiame name, laiptinėje, 31 metų narkomanas buvo pasiruošęs susišvirkšti narkotikų.

Policininkai spėjo jį sulaikyti nuo šio žingsnio.

Gruodžio 2-ąją, penktadienį, iš ryto Debreceno gatvėje esančiame viešbutyje rastas 32 metų benamio, vartojusio narkotikus, lavonas.

Tą pačią dieną Palangoje rastas 35-erių vyro lavonas. Jo mirties priežastis tiriama.

Gruodžio 6 dieną apie 9.30 val. Sausio 15-osios gatvės viename namų artimieji aptiko negyvą 33 metų vyrą. Šalia lavono rastas švirkštas.

Gruodžio 7-osios vidurdienį Žardininkų gatvėje, bute, rastas negyvas 33-ejų vyras.

Šalia kūno mėtėsi švirkštas su rudo skysčio likučiais.

Artimieji patvirtino, kad mirusysis buvo priklausomas nuo kvaišalų.

Susileidžia į veną oro

Sunerimę tokiu mirčių proveržiu Klaipėdos apskrities policijos viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius ir miesto policijos komisariato vadovas Gintautas Mačiulaitis susitiko su teismo medicinos ekspertais.

Bandyta aiškintis, kas atsitiko ir kur ieškoti kaltųjų.

Konkretūs tyrimai dėl mirusiųjų vartotų ir juos pražudžiusių medžiagų bus atlikti tik po mėnesio.

Maždaug tiek užtrunka sulaukti atsakymo iš Vilniuje veikiančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos, kur biologinėje medžiagoje nustatomos narkotinių ir psichotropinių medžiagų liekanos.

Pasak R.Vaitkevičiaus, šiemet Klaipėdoje nuo narkotikų mirė 11 asmenų. Beveik pusė jų – per vieną savaitę.

Tačiau teismo medicinos ekspertai nuo narkotikų mirusiųjų skaičių didina iki 15.

Kaip vertinti seno narkomano, sirgusio AIDS, mirtį? Ar į šį skaičių įtraukti ir kelis narkomanus, per skubėjimą į veną susileidusius oro ir mirusius nuo oro embolijos?

Šie ir panašūs atvejai tik didina liūdną statistiką.

Gyvena tik iki 40-ies

"Vieną dieną buvo rasti du negyvi nuo narkotikų priklausomi vyrai, bet ar galime teigti, kad abu jie mirė tą pačią dieną? Tikrai ne, vienas jų mirė prieš savaitę. Žmogaus tiesiog ilgą laiką niekas nepasigedo. Dar vienas pastarosiomis dienomis miręs vyras sunkiai sirgo, jo sveikatą pakirto imunodeficito virusas", – šiurpinančius skaičius komentavo policijos viršininko pavaduotojas.

Giliai į priklausomybės liūną įklimpę asmenys bando narkotikų poveikį stiprinti juos maišydami su alkoholiu, raminamaisiais vaistais bei kitomis cheminėmis medžiagomis.

Prie dviejų neseniai mirusių žmonių buvo rastos tabletės. Kokie tai vaistai, dar aiškinamasi.

Viena tabletė buvo aptirpusi ir, panašu, narkomanas ją tirpdė kvaišaluose, siekdamas nežinia kokio poveikio.

Kokius vaistus vartojo su kvaišalais kitas asmuo, taip pat dar tiriama.

Prie mirusiojo rasta viena tabletė. Kadangi pakuotės aptikti nepavyko, pareigūnams dar teks aiškintis, kokie tai vaistai.

Pareigūnai su teismo medicinos ekspertais bandė aiškintis, ar visi mirusieji vartojo tuos pačius narkotikus, ar galėjo jie turėti kokių nors nuodingų priemaišų.

Ekspertai kol kas savo spėjimo negali paremti tyrimų išvadomis, bet mano, kad jokių naujų narkotikų nėra.

Tokių duomenų kol kas nesama.

Išnagrinėję kiekvieną narkomano mirties atvejį, ekspertai buvo priversti pripažinti – visi mirusieji narkotikus vartojo ilgą laiką.

Patirtis rodo, kad nuolat vartojantieji stiprius narkotikus žmonės tik itin retais atvejais sulaukia vyresnio nei 50 metų amžiaus.

Daugumos jų amžius baigiasi apie 40-uosius gyvenimo metus.

Ilgiau gyvena nebent tie, kurie keletą metų buvo nutraukę priklausomybę sąmoningai ar prievarta, kai kalėdami neturėjo galimybės gauti kvaišalų.

Švirkščiasi ir lašus nuo slogos

Teismo medicinos ekspertai neatmeta galimybės, kad mieste pasirodė staigią mirtį lemiantys narkotikai.

Panašaus mirčių proveržio būta ir kituose Lietuvos miestuose.

Medikai stebisi jaunų žmonių siekiu bet kokiu būdu apsvaigti. Jie ieško vis naujų pojūčių savo gyvybės kaina.

Tokie žmonės būna išsekę, pakinta jų veido bruožai.

Pasirodo, narkomanai į veną leidžiasi ne tik kvaišalus, bet ir vaistus.

Pavyzdžiui, susišvirkščia lašiukų nuo slogos.

Kartais akivaizdu, kad žmogus yra apdujęs, visi požymiai tai patvirtina, bet tyrimai nerodo jokio narkotiko.

Vadinasi, vartota kažkokia labai rafinuota medžiaga.

Todėl lieka neaišku, kuo svaiginosi toks žmogus, o taip pat neaišku, kaip jam padėti.

Tirdami mirusių narkomanų kūnus teismo medicinos ekspertai stebisi, kokie subjauroti jie būna.

Rankų ir kojų venos dažniausiai nepastebimos, nusėtos randų ir trombų, kūnas subjaurotas atrofinių opų.

Siekdami kaip galima greičiau pataikyti į kraujagysles, narkomanai nežinia kokiu būdu suformuoja iš jų savotiškas fistules, kurias žargonu vadina krateriais.

Dažnai jos būna kirkšnyse, tad toks žmogus narkotikus susileidžia ne į veną, o į arteriją, todėl apsvaigimą pradeda jausti tą pačią akimirką.

Ne vienas narkomanas yra miręs nukraujavęs iš tokių "kraterių".

Ieškodami galimybės pataikyti į kraujagysles jie beda adatą po liežuviu, į tarpupirščius.

Specialistų teigimu, mūsų mieste ŽIV infekcija plinta dažniausiai tarp intraveninių narkomanų.

Skyrė ypatingą dėmesį

Dažniausiai vagystes ir apiplėšimus įvykdo narkomanai. Heroino vartotojams kasdien reikia didelių sumų.

Norėtume, kad nusikaltimų visai nebūtų, bet yra, kaip yra.

"Nors narkomanijos lygis tebėra itin didelis, bet negalime teigti, kad Klaipėdoje nemažėja ar net auga narkomanų vykdomų apiplėšimų skaičius. Priešingai. Jeigu pernai šiuo požiūriu buvome bepasivejantys Kauną, šie nusikaltimai buvo didžiausia problema. Kriminalinei policijai buvo iškeltas prioritetinis uždavinys sumažinti plėšikavimo mastą ir nustatyti bei patraukti atsakomybėn kaltininkus. Vykdėme analizę ir supratome, kad daugiausia apiplėšimų buvo netoli ar šalia naktinių parduotuvių bei klubų. Šiemet tokių nusikaltimų sumažėjo apie 40 procentų, išaiškiname apie pusę visų plėšimų, – pasakojo R.Vaitkevičius. – Žinoma, norėtume, kad nusikaltimų visai nebūtų, bet yra, kaip yra, vien policija negali sudoroti narkotikų prekeivių ir vartotojų."

Gelbsti gyvu liudijimu

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus vadovė Rasa Bekežienė tikino, kad daugelį pražūtingų dalykų vis anksčiau išbandantiems paaugliams vien teoriniai pokalbiai apie narkotikų žalą daro menką poveikį.

Skyriaus vyresnioji specialistė Alina Vaičekauskienė teigė, jog pernai dalyvavo ne vienos miesto mokyklos tėvų susirinkime.

Kalbėdama su moksleivių tėvais apie paauglių tykančius pavojus ji mokė atpažinti pirmuosius narkotikų pabandžiusiojo požymius, patardavo, kaip įsitikinti šiais įtarimais.

"Ne vieną kartą su manimi į susirinkimus eidavo ir klaipėdietė, kuri pasakojo apie savo šeimos išgyvenimus, kai sūnus tapo narkomanu. Jos atviras kalbėjimas apie patirtus vargus ir išgyvenimus, kovą siekiant susigrąžinti sūnų į blaivų gyvenimą labai sukrečia. Moteris atviravo, kad ilgą laiką jos sūnus neigė akivaizdžią priklausomybę. Tik tada, kai jo kojas nusėjo negyjančios, pūvančios žaizdos, jis pripažino, kad rimtai serga. Nors buvo nelengva, ši šeima įveikė narkotikus. Moteris prisipažino, kad ir dabar, kai jos sūnus jau ne vienerius metus gyvena švarus, sukūrė šeimą ir augina savo vaikus, garantijos nėra. Bet kurią dieną sūnaus smegenyse tūnantis priklausomybės slibinas gali nugalėti. Tokių susirinkimų metu ne kartą ji sakydavo, kad šeima gyvena neslėpdama savo išgyvenimų, savo patirtimi gali pasidalyti ir jos sūnus. Tiesa, tokio pageidavimo iš moksleivių tėvų neišgirdome", – dėstė pareigūnė.

Motinos liudijimas byloja, kad narkomanai nėra visiškai prarasti žmonės.

Viltis grįžti į gyvenimą ir ši istorija yra puikiausias to pavyzdys.