Procesas dar nebaigtas

Tai yra antra Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėta baudžiamoji byla šių asmenų atžvilgiu. Pirmoje nuosprendis paskelbtas prieš kelerius metus.

Tada kartu su Urbučiais ir S.Popova buvo teisiami Klaipėdoje žinomi žmonės: buvęs „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Jurgis Aušra, šios įmonės komercijos direktorius Ričardas Milvydas, Artūro Urbučio uošvis Andrejus Vaičiulis.

Toje byloje įrodinėtas pinigų siurbimo iš „Klaipėdos naftos“, jų perleidimo „Naftos grupei“ ir milžiniškų sumų nusėdimo verslininkų kišenėse mechanizmas.

Teismas atmetė prokuroro prašymą dėl daugiau nei 5,2 mln. eurų vertės kaltinamųjų pasisavinto turto konfiskavimo.

Visos šios schemos garantas buvo „Klaipėdos naftos“ ir „Naftos grupės“ ekskliuzyvinė tiekimo sutartis, pagal kurią „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo išimtinai tik iš Artūro Urbučio bendrovės „Naftos grupė“ pirkti vakuuminį gazolį. Dėl to „Klaipėdos nafta“ patyrė daugiau nei 20 milijonų eurų nuostolį.

Visa tai daryta klastojant dokumentus, savinantis svetimus pinigus, sukčiaujant pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, legalizuojant nusikalstamu būdu įgytas lėšas, vadovaujant įmonėms, naudojamoms neteisėtai veiklai nuslėpti, organizuojant apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, piktnaudžiavimą, švaistant turtą.

Byla vis dar nagrinėjama Apeliaciniame teisme.

Pinigai – už fikciją

Tuo metu broliai Urbučiai ir jų pavaldinė S.Popova išklausė antrą nuosprendį, kuriame teigiama, kad jie per ketverius metus (nuo 2006-ųjų iki 2010 m.) pasisavino ir legalizavo dar per 5 mln. eurų.

Kaip ir pirmosios bylos nagrinėjimo metu, nė vienas teisiamųjų nepripažino kaltės.

Teismo nuosprendyje teigiama, kad visi trys puikiai žinojo, jog Aliaskoje esanti Artūro Urbučio įmonė jokių paslaugų „Naftos grupei“ neteikė, klastojo sąskaitas, įtraukė jas į įmonės buhalterinę apskaitą ir pervesdavo pinigus į S.Popovos valdomos bendrovės latviško banko sąskaitą.

Taip Artūras Urbutis, padedamas brolio ir pavaldinės, pasisavino bendrovei „Naftos grupė“ priklausančią per 5 mln. eurų sumą. Žinodamas, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdamas nuslėpti ar įteisinti šiuos pinigus, jis atliko su šia suma finansines operacijas ir taip pinigus legalizavo.

Procesą sunkino advokatų skundai, jau pačioje pradžioje jie pareikalavo bylą nutraukti, teigdami, kad jų ginamieji antrą kartą teisiami už tas pačias veikas. Prokurorė buvo kitos nuomonės – šioje byloje nurodomas skirtingas kaltinamųjų veikimo būdas, skirtingos ir pasisavintų pinigų sumos.

Byla, nepaisant skundų, buvo išnagrinėta, paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis.

Nusprendė neįkalinti

Tirti ir nagrinėti bylą buvo sudėtinga, nes nustatytomis priemonėmis siekta išsiaiškinti Lietuvoje ir kitose valstybėse nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu besiverčiančių asmenų ratą, jų planuojamus veiksmus.

Visą tą laiką teisiamieji nesislapstė, o baudžiamasis procesas užtruko ne dėl jų kaltės, todėl, teismo manymu, buvo rimtas pagrindas mažinti kaltinamiesiems skirtinas laisvės atėmimo bausmes ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Įmonės direktoriui Antanui Urbučiui skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Įmonės vadybininkei ir buvusiai Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjai S.Popovai skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pustrečių metų laikui.

Įmonės konsultantu įvardytam Artūrui Urbučiui paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą trejiems metams.

Teismas atmetė prokuroro prašymą dėl daugiau nei 5,2 mln. eurų vertės kaltinamųjų pasisavinto turto konfiskavimo.

Nuosprendyje nurodyta, kad, konfiskavus turtą ir jį perleidus valstybei, pasunkėtų išieškojimas pagal civilinius ieškinius, kuriais iš kaltinamųjų kitoje byloje jau yra priteista 22 579 960 eurų, o tai viršija šioje byloje pasisavinto turto sumą.