Kaip pranešė tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), paskaičiuota, kad taip bendrovės vadovas išvengė iš viso daugiau kaip 73 tūkst. eurų mokesčių nuo atlyginimų.

Tyrimo duomenimis, klastojant komandiruočių įsakymus dalis atlyginimų įmonėje buvo mokama nuo 2017 metų sausio iki 2018 metų rugsėjo.

Su vairuotojais buvo sudaromos darbo sutartys, kuriose buvo nurodomas apie 500 eurų atlyginimas, nors su bendrovės faktiniu vadovu būdavo susitarta, kad darbuotojai „į rankas“ uždirbs tūkstantį eurų. Nors vairuotojai dirbdavo tik Lietuvos teritorijoje, vadovas įrašydavo įsakymuose, kad jie esą siunčiami į komandiruotes į Norvegiją, Švediją, Latviją, Lenkiją, Estiją.

Tokių komandiruočių įsakymų pagrindu vairuotojams dalis atlyginimo būdavo išmokama komandiruotpinigiais, kurie pagal Vyriausybės nutarimą nėra apmokestinami.

Pasak FNTT, tokie „priedai“ buvo mokami ir įmonės administracijos darbuotojams, mechanikams, vadybininkams, dažytojams, sandėlininkams, komandiruočių įsakymuose nurodant, kad minėti darbuotojai esą vyksta į mokymus į Norvegiją, Latviją, nors faktiškai minėtas personalas dirbo Lietuvoje ir komandiruotėse nebuvo.

Įmonės vadovui pareikšti įtariamai pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo bei dėl dokumentų klastojimo.

Byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Tyrimui, kurio metu buvo apklausta apie 70 asmenų, vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra.