Tie du dvokiančio dugno atmatos parodė kad žmogus gali ne tik prarasti žmogiškumą bet ir viršyti bet kokio gyvulio žiaurumą vidury miesto ant žmogaus šokti jį pargriauti daužyti ir dar spardyti gulintį o ta moteris kuri turėtų būti gėdos pavyzdys jaunimui elgėsi kaip paskutinė padugnė savo veidu ir veiksmais parodydama kad moteriškumas joje miręs jau seniai tai ne šiaip smurtas tai tyčinis kankinimas tokie padarai neturėtų vaikščioti tarp žmonių jų vieta už užrakintų durų kur joks normalus žmogus jų nepasiektų ir jie niekam nebegalėtų pakelti rankos kiekvienas jų žingsnis turėtų būti lydimas gėdos o veidai iškalti viešai kad visi matytų kokios šiukšlės teršia mūsų gatves.