Pirmiausia patariama apžiūrėti vaiko kambarį, kuprinę, rūbus. Galbūt, rasite ką nors neįprasto: neaiškių tablečių ar miltelių, aprūkusių folijos gabaliukų, rūkomojo popieriaus, mažyčių šokolado įpakavimo likučių, švirkštų, adatų, apdegusį šaukštą, tuščių buteliukų, kišenėse išbirusių neaiškaus augalo sėklų ar susmulkintos žolės degtukų dėžutėje. Sunerimti vertėtų, jei pastebėjote, kad pasikeitė vaiko elgesys, santykiai su aplinkiniais.

Pareigūnai vardija keletą būdingų požymių:

– jeigu vaikas dažnai rūko „žolę“, gali sutrikti miego režimas, būdingas nuolatinis nuovargis, apatija, išsiblaškymas, kartais išplėsti vyzdžiai, padidėjęs apetitas, ypač saldumynams, nuo rūbų sklindantis specifinis kvapas;

– jeigu vaikas pavartojo ekstazio tablečių ar kitų amfetaminų jis gali būti dirglus, neramus, agresyvus; kartais pasireikšti isteriškas kikenimas, greitakalbė, mąstymo sutrikimai, vaikas be paliovos gali norėti gerti vandenį, daug rūkyti, kartais pradeda drebėti rankos;

– jeigu jaunas žmogus eksperimentuoja su heroinu (rūko, uosto, leidžiasi į veną) pastebėsite labai pasikeitusį vaiko elgesį, keistą žvilgsnį, dažną mieguistumą, blizgančias akis, po vartojimo labai susiaurėjusias, o kitą dieną labai išsiplėtusius vyzdžius. Tai – pats stipriausias narkotikas, kurio užtenka parūkyti kelis kartus, kad atsirastų priklausomybė;

– jeigu vaikas bus pavartojęs LSD ar kitų haliucinogenų, gali prasidėti sunkios haliucinacijos, pasireikšti nerišli kalba, juokas ar verksmas, psichopatinis elgesys, paniškos baimės priepuoliai.

Jei įtariate, kad Jūsų vaikas gali vartoti narkotines medžiagas, kalbėkitės su juo, skatinkite pasakyti, ką jis pats mano. Nesitikėkite, kad vaikas Jus išklausys laiminga veido išraiška ir iš karto atsisakys žalingo įpročio – būkite pasirengę pasipriešinimui, tačiau neleiskite jam diktuoti savo sąlygų, nuosekliai laikykitės susitarimų. Suplanuokite vaiko dienotvarkę, kad jis negalėtų būti vienas arba su draugais, kuriuos įtariate galint vartoti narkotikus. Stenkitės bet kada patikrinti, ką vaikas veikia ir kur iš tikrųjų yra. Lengva nebus – vaikas būtinai išmėgins jūsų pasiryžimą ir kantrybę, pažeisdamas nustatytas taisykles, todėl labai svarbu būti atkakliems ir nepasiduoti. Be to, nesiimkite šios problemos spręsti vieni – įtraukite visus, kuriuos vaikas gerbia ir kuriais pasitiki – mokytojus, trenerius, gimines – tarkitės, kad jus informuotų apie pastebėtą įtartiną vaiko elgesį – kad prašo pinigų, nevaikšto į pamokas ar būrelius ir pan.

Prisiminkite, kad paaugliui pradėjus vartoti narkotikus, psichinė priklausomybė susiformuoja labai greitai. Vaikas vėl ir vėl nori pajusti tą psichinę būseną, kurią jautė, apsvaigęs nuo narkotikų – nori vėl patirti tą malonumą, kurį jautė, arba trokšta pabėgti nuo nemalonių išgyvenimų, neigiamų emocijų ar jį kamuojančių problemų. Daugiau bendraukite su vaiku, domėkitės ne tik jo mokslais, bet ir pomėgiais, interesais, svajonėmis. Kuo daugiau bendrausite su vaikais, tuo laisviau jie jausis, pasitikės jumis.

Klaipėdos policijos pareigūnus neramina, kad daugėja rūkančių nepilnamečių – skaičiuojama, kad rūko apie 20 proc. moksleivių, berniukų ir mergaičių santykis jau yra maždaug vienodas. Teigiama, kad rūkantys vaikai 6 kartus dažniau patenka į narkomanijos pinkles negu visai nerūkantys.

Kartais, iškilus narkotikų vartojimo problemai, ją bandoma nuslėpti baiminantis teisinių pasekmių. Klaipėdos policijos pareigūnai aiškina, kad Baudžiamasis kodeksas numato, jog asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos, ar kreipėsi į valstybės instituciją, norėdamas atiduoti neteisėtai be tikslo platinti turėtas narkotines ar psichotropines medžiagas, yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą (LR BK 259 straipsnio 3 dalis).