Skundą Apeliaciniam teismui pateikęs R. Šešelis Klaipėdos apygardos teismo pernai balandį buvo nuteistas septynerių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad rinko duomenis apie NATO karo laivus, bendrovę „Klaipėdos nafta“ ir kitus objektus.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, jis kaltės nepripažino ir prašė būti išteisintas.

Teismas konstatavo, kad abejoti žemesnės instancijos teismo sprendimu nėra pagrindo, kadangi surinkta pakankamai įrodymų, jog klaipėdietis šnipinėjo.

Aš neabejoju, kad sprendimą skųsime. Negali būti šitaip.

 

 

„Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu būdu sušvelninti R. Šešeliui skirtos bausmės“, – nurodė teismas.

Kaip skelbė Generalinė prokuratūra, 1974 metais Rusijoje gimęs ir Brianske gyvenęs vyras buvo užverbuotas Rusijos žvalgybos organizacijos ir vykdė užduotis, susijusias su informacijos rinkimu bei jos perdavimu šios užsienio valstybės žvalgybos organizacijai.

Bylos duomenimis, Lietuvos pilietis nuo 2015 metų iki jo sulaikymo 2017 metų gruodį rinko ir Rusijos žvalgybai perdavinėjo informaciją apie Lietuvos kariuomenės karines jūrų pajėgas, NATO karo laivus bei jais gabenamą karinę techniką, Klaipėdos mieste ir Klaipėdos jūrų uoste esančius objektus, įskaitant ir tuos, kurie turi strateginę reikšmę valstybės nacionaliniam saugumui. Teismas informavo, kad nuteistasis veikė prisidengdamas Aleksejaus Pyžikovo tapatybe.

Nurodoma, kad R. Šešelis kontaktavo su Rusijos žvalgybos atstovu Aleksejumi Pyžikovu, šio asmens tapatybe jis prisidengė ir vykdydamas operacijas Lietuvoje.

Bylos duomenimis, vykdydamas Rusijos žvalgybos organizacijos užduotis R. Šešelis rinko informaciją apie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, bendrovę „Klaipėdos nafta“, šių objektų infrastruktūrą, rezervuarus, apsaugos sistemas ir jų pasikeitimus.

Duomenys apie tai, kad šis asmuo galėjo vykdyti neteisėtą veiką rinkdamas ir perdavinėdamas informaciją jį užverbavusios organizacijos atstovui, gauti vykdant kontržvalgybinę operaciją.

Teismo kolegijos sprendimą paskelbęs teisėjas Linas Žukauskas nurodė, kad, bylos duomenimis, šnipinėjimo veikla buvo tęstinė, nustatytas elektroninio pašto adresas, kuriuo R. Šešelis kontaktavo su Rusijos žvalgybos atstovais, rastos elektroninės USB laikmenos su šifruotais duomenimis.

Pasak teismo, USB atmintinėse rasti tekstai rusų kalba, kur buvo nurodytos ne tik vykdytinos užduotys, bet ir instrukcijos, kaip palaikyti tarpusavio ryšį (t.y. telefonu, elektroniniu paštu), konkretūs susitikimų Klaipėdoje ir Brianske laikai, vietos, atsarginiai variantai neįvykus susitikimui pagal pagrindinį variantą, vartojamos kodinės sutartinės frazės ir jų reikšmių konkrečiu atveju.

R. Šešelis neigia, kad pašto adresas yra jo, o laikmenas kartu su kompiuteriu tvirtino įsigijęs Rusijoje ir jokių užšifruotų dokumentų, t. y. sąlygų, užduočių, nematęs.

Jis taip pat neigė kaltinimus, jog buvo parengęs dokumentą su karininkų sąrašu ir kad lankėsi Kaune, susitiko su įvairiais asmenimis.

„Nors R. Šešelis savo kaltės dėl jam inkriminuoto šnipinėjimo ir nepripažino, nuteistojo parodymus paneigia ir nuteistojo kaltę patvirtina visuma duomenų, surinktų tiek atliekant sankcionuotus duomenų rinkimo veiksmus pagal Žvalgybos įstatymą, t. y. elektroninio ryšio tinklais perduodamo turinio, susirašinėjimo, tiek kitokio susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas, patekimas į butą, kuriame gyveno R. Šešelis, tiek atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, numatytus Baudžiamojo proceso įstatyme. Tai yra kratos, apžiūros protokolai, specialisto išvados“, – tvirtino teisėjas.

Nuteistojo advokatas Arūnas Marcinkevičius sakė, kad sprendimas bus skundžiamas Aukščiausiajam Teismui, nes jo ginamasis nepadarė nusikalstamos veikos. Jis rinko viešai prieinamą informaciją iš naujienų portalų, Lietuvos žinybų internetinių svetainių, fotografavo objektus iš tolo, mobiliuoju telefonu. Be to, pasak advokato, byloje nenustatytas ir konkretus asmuo, kuriam jo ginamasis esą perdavė surinktą medžiagą.

„Aš neabejoju, kad sprendimą skųsime. Negali būti šitaip. Supraskime teisingai: nuosprendis privalo būti pagrįstas įrodymais, atitikti įstatymus“, – žurnalistams sakė advokatas.

„Žmogus kaltinamas, kad jis kelių mylių atstumu mobiliu telefonu nufotografavo suskystintų dujų terminalą. Galite įsivaizduoti, kas toje nuotraukoje – brūkšniukas horizonte (...). Jis kaltinamas, kaip galimai rengęs informaciją priešiškos šalies žvalgybai. Šalies, kurios nei asmuo nenustatytas, nei institucija nenustatyta“, – kalbėjo gynėjas.

Prokuratūra pripažįsta, kad R. Šešelis nerinko ir neperdavinėjo įslaptintų dokumentų, tačiau jo veiksmai vertintini kaip nusikalstami, nes jis sąmoningai veikė vykdydamas užsienio valstybės žvalgybos organizacijos užduotis, perdavė dalį informacijos Rusijos žvalgybai.

„Na tai kas, kad vieša informacija. Įmonės teritorija, įmonės „Klaipėdos nafta“ įvažiavimo logistiniai pasikeitimai – nežinau, ar tai kur nors viešai skelbiama. Buvo konkreti užduotis, tą jis ir darė“, – žurnalistams teigė Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas.

Jis taip pat patvirtino, kad R. Šešeliui buvo „duota užduotis“ užmegzti draugiškus santykius su Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų darbuotojais bei įgyti jų pasitikėjimą.

Lietuvos įstatymai už šnipinėjimą numato laisvės atėmimą nuo trejų iki 15 metų.