Nutekėjo neviešinami duomenys?

Klaipėdietis Giedrius (pavardė redakcijai žinoma – A.D.) turi 83-ejų mamą, kurią telefoniniai sukčiai apgavo kelis kartus. Jie nuolat skambindavo jai į fiksuoto ryšio telefoną.

Po vieno atvejų, kai moteris neteko nemenkos sumos pinigų 2012 m., jos sūnus sumanė atsisakyti kompanijos "Teo" (dabar "Telia") paslaugų.

Tačiau telekomunikacijų bendrovė pasiūlė kompromisą – pakeisti numerį, kuris nebūtų viešinamas. Giedrius sutiko.

"Dviejose sutarties vietose pasirašiau, kad tas numeris niekur negali būti skelbiamas. Mane patikino, kad taip ir bus. Tą numerį žinojome tik aš, mano sesuo ir mama. Ir štai praeitą savaitę mama vėl sulaukė skambučio iš kontoros, vadinamos "Alio, mama". Jie kreipėsi į ją vardu, neįsivaizduoju, kaip sužinojo numerį. Vėl giedojo tradicinę dainelę "apie sužeistą sūnų, apie tai, kad jam reikia pinigų". Gerai, kad mama perskambino man. Buvau labai piktas, nes manau, kad kokiu nors būdu galėjo nutekėti nevieši duomenys nusikaltėliams", – dėstė klaipėdietis.

Įtarimus kategoriškai atmetė

Kompanijos "Telia" atstovas Audrius Stasiulaitis kategoriškai atmetė tikimybę, kad nusikaltėliams prieinami jų klientų duomenys.

Esą šis atvejis su klaipėdiete tik dar kartą parodo, kad telefoninių sukčių problema Lietuvoje nėra įveikta ir reikia būti ypač budriems net ir tada, kai telefono numeris yra žinomas tik patiems artimiausiems žmonėms.

"Mūsų duomenų bazė dar kartą patvirtina, kad šį telefono numerį turinti klientė yra pageidavusi jo neskelbti jokiuose kontaktuose ir jis nėra niekur paviešintas. Numeris – senas, iki 2012 m., kai jis buvo priskirtas dabartinei klientei, buvo naudojamas kito asmens. Todėl jokių viešų sąsajų per telefonų knygas ar per kontaktų centrą informacijos numeriu 118 su dabartine savininke nėra. "Telia" niekada neskelbia savo klientų duomenų be jų sutikimo", – dienraščiui teigė A.Stasiulaitis.

Anot A.Stasiulaičio, visais telefoninio sukčiavimo atvejais kompanija bendradarbiauja su policija ir ragina žmones taip pat kreiptis į teisėsaugą.

Praktika rodo, kad telefoniniai sukčiai skambina masiškai rinkdami numerius atsitiktine tvarka arba naudoja senas telefoninių kontaktų knygas.

O asmens vardą nusikaltėliai dažniausiai išgauna pokalbio metu iš paties žmogaus, kuriam skambina, todėl esą reikia būti itin atsargiems, kalbant su nepažįstamais asmenimis.

"Šiuo atveju, jei klientė tikrai įsitikinusi, kad pirmojo skambučio metu į ją kreipėsi vardu, primygtinai siūlome pranešti apie tai policijai, nes variantų žmogaus tapatybei nustatyti yra daugiau, nei vien tik skambinant atsitiktine tvarka. Juo labiau kad iš pateiktos informacijos ir ypatingo atsargumo priemonių, kurių ėmėsi klientė ribodama savo telefono numerio prieinamumą, galima daryti prielaidą, kad ji galėjo būti susidūrusi su panašia situacija anksčiau", – teigė A.Stasiulaitis.

Klaipėdiečiui trūko kantrybė

Po sukčių skambučio Giedriaus mamai jų telefono numeris liko "aukos" telefono aparato atmintyje.

Jį žinodamas klaipėdietis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, jog štai šiuo numeriu telefoniniai sukčiai ieško aukų, ir paprašė imtis veiksmų, kad nebūtų nuskriausti kiti žmonės.

"Kaip manote, koks buvo rezultatas? Ogi šitas numeris po to veikė dar penkias dienas. Vadinasi, dar beveik savaitę jie galėjo apgaudinėti kitus žmones. Per tą laiką pats nusprendžiau veikti. Paskambinau pats tuo numeriu. Iš pirmų žodžių supratau, kad veikėjai sėdi kalėjime. Pradžioje klausiausi tik jų keiksmų", – pasakojo klaipėdietis.

Vyras mėgino išsiaiškinti, iš kur jie gavo jo mamos numerį, jei jis yra neviešinamas.

Nenurimo, skambino jiems ir vėl. Kol išvedė juos iš kantrybės, pagaliau keiksmų kiek sumažėjo, pokalbis jau daugmaž tapo panašus į žmonių kalbėjimą, tačiau nusikaltėliai ir toliau tyčiojosi, esą "jei tie senukai "lochai", tai juos ir toliau mulkins".

Jie gavo gal 4 tūkst. mano SMS. Kaip suprantu, "nulaužiau" jų telefono aparatą, per tą laiką jie negalėjo vystyti "savo verslo".

"Po pirmųjų trijų šimtų mano skambučių jiems (jūs teisingai išgirdote), jie tapo sukalbamesni. Paskui išbandžiau dar vieną labai veiksmingą būdą, turiu teisę siųsti nemokamas SMS žinutes, todėl nustačiau tokią programą išmaniajame telefone ir jiems siunčiau žinutes kas dvi sekundes. Jie gavo gal 4 tūkst. mano SMS. Kaip suprantu, "nulaužiau" jų telefono aparatą, per tą laiką jie negalėjo vystyti "savo verslo". Kitaip tariant, įvariau juos į kampą", – šypsojosi klaipėdietis, nubaudęs senolių skriaudikus.

"Kur gavome telefono numerius? Internete, kompiuterinėje bibliotekoje. Kas gali mums neleisti ja naudotis? Skambinėjame, kam norime. Tu gal nesveikas? Ko čia mums skambini? Kodėl siunti tas SMS? Atvažiuosime, surasime tave ir padėsime į vietą", – maždaug taip, išmetus keiksmažodžius, skambėjo sukčių grasinimas klaipėdiečiui, kuris sumanė juos pamokyti.

Skambučiai – iš kalėjimo

Tokios savotiškos klaipėdiečio "pamokos" telefoniniams sukčiams vyko beveik savaitę.

Per tą laiką jų telefonas kartais būdavo išjungiamas, kartais jie neatsiliepdavo, tačiau nuolatos atakuojami buvo priversti kalbėtis su atkakliu, jų žodžiais tariant, "lochu".

Giedrius suprato, kad jei tie veikėjai, net taip "terorizuojami", negalėjo atsisakyti tos telefono kortelės, turi tam rimtų priežasčių.

Kilo įtarimų, kad jie veikiausiai sėdi įkalinimo įstaigoje. Įvedus tą sukčių numerį į interneto paiešką, išaiškėjo, jog paslaugos teikėjas yra bendrovė "Tele 2".

Veikiausiai nusikaltėliai apsirūpino išankstinėmis mokėjimo kortelėmis.

Bendrovės "Tele 2" atstovas Andrius Baranauskas patarė iš karto kreiptis į policiją, nes jie turi visas galimybes atlikti tyrimus, tačiau klaipėdietis, susidūręs su nepaprastai vangiu policijos darbu, įgyvendinti savotišką teisingumą ėmėsi pats.

"Mes galime nustatyti tik apytikslią vietą, iš kur yra skambinama. Jei telefono kortelė ilgą laiką "nejuda" (nes paprastai telefoną turintis žmogus migruoja), o ją aptarnaujanti stotis aptarnauja įkalinimo įstaigą, tada atsakymas daugiau nei akivaizdus", – teigė A.Baranauskas.

Netrukus A.Baranauskas patvirtino, kad minėtu telefonu tikrai buvo skambinta iš vienos įkalinimo įstaigos.

Kortelė šiuo metu jau yra užblokuota.

Žinoma, kyla kitas klausimas: kaip gali būti, kad kaliniai turi mobiliuosius telefonus?

"Patikrinę, pamatėme, jog pagal visus požymius minėtu numeriu buvo skambinta iš įkalinimo įstaigos. Žinoma, kyla kitas klausimas: kaip gali būti, kad kaliniai turi mobiliuosius telefonus?" – stebėjosi A.Baranauskas.

Sukčiavimo mastai stulbina

Kai išaiškėja tokie atvejai, telekomunikacijų bendrovė, bendradarbiaudama su policija, gali apriboti kortelės veikimą. Tokių kortelių pastaruosius metus yra blokuota tūkstančiai.

Dienraščio duomenimis, išeinantys skambučiai yra stebimi pagal specialų algoritmą, jei skambučiai sukelia įtarimų dėl galimų telefoninių sukčiavimų ar kitų nusikalstamų veiksmų, telekomunikacijų kompanija tam klientui siunčia įspėjimo žinutę, kad kortelė yra blokuojama, jei nori blokavimą panaikinti, klientas turi ateiti į bet kurį bendrovės saloną.

Pasak A.Baranausko, iš tų kelių tūkstančių užblokuotų kortelių turėtojų nė vienas kol kas neatėjo panaikinti savosios blokavimo.

Galima tik spėti, kokie yra telefoninių sukčiavimų, kuriuos vykdo taip pat ir įkalinimo įstaigose sėdintys nusikaltėliai, mastai.

Susidarė įspūdis, kad jie nieko nebijo, jie jaučiasi nebaudžiami.

"Aš daug kalbėjau su tais sukčiais telefonu, jei tai galima vadinti pokalbiais. Man susidarė įspūdis, kad jie nieko nebijo, jie jaučiasi nebaudžiami. Jų policija neidentifikuoja, jie net savo balsų nemaskuoja. Todėl daugiau nei keistos Vyriausybės abejonės, kam reikia įteisinti išankstinio mokėjimo kortelių registravimą. Telefoninių apgaudinėjimų apimtys – stulbinamos, o kai kas dvejoja dėl privalomo kortelių registravimo, prisidengdami žmogaus laisvėmis", – stebėjosi Giedrius.