Pražūtingas susidūrimas

77-erių Liudmila jau pusketvirtų metų gyvena pragare, kurį užkūrė jos jaunėlis sūnus Igoris.

Šiandien jo paties jau nebėra tarp gyvųjų, vyras mirė pernai spalį, būdamas vos 47-erių.

Motina tikina, jog jis neatlaikė kaltės jausmo ir emocinės naštos dėl avarijos, kurios kaltininku tapo ir kurioje pražudė ugniagesio šeimą iš Radviliškio, nors teisme jis ir kartojo, kad "jam labai dėl visko gaila, bet jis – nekaltas".

Tą lemtingą 2015 m. spalio 4-osios sekmadienio vakarą radviliškiečių D. šeima važiavo iš Palangos, kur šventė vienos mergaičių gimtadienį.

Tragiška avarija kelyje Šiauliai–Palanga įvyko apie 19 valandą.

Tada 44-erių metų Igorio vairuojamas "Hyundai Galloper" susidūrė su BMW, kuriuo važiavo D. šeima.

31 metų ugniagesio žmona ir trejų metų dukra žuvo iš karto. 36-erių metų BMW vairuotojas mirė ligoninėje.

Ugniagesio kolegos gelbėtojai iš sumaitoto BMW ištraukė vos gyvą mergaitę, kuriai po dviejų dienų sukako 11 metų. Labai sunkios būklės nukentėjusioji išvežta į Vaikų ligoninę Klaipėdoje.

Prie mergaitės lovos ligoninėje budėjusi jos močiutė iš komos pabudusiai anūkei turėjo pasakyti kraupią tiesą, jog nebėra jos mamos, tėčio ir mažosios sesutės, ji liko visiška našlaitė.

Prie vairo sėdo neblaivus

Vėliau ekspertizė nustatė, kad į ugniagesio automobilį atsitrenkęs ir jauną šeimą pražudęs klaipėdietis buvo neblaivus, jam nustatytas 1,68 prom. girtumas.

Pats kaltininkas tvirtino tąkart išvakarėse išlenkęs tik alaus ir porą stikliukų stipresnio alkoholio, o incidento dieną esą nieko negėręs.

Vėliau teisme kaltininko advokatas tikino, kad alkoholio promilių esą galėjo atsirasti dėl vaistų, kuriuos vairuotojas vartojo po avarijos ir kurie buvo suleisti prieš operaciją.

Tačiau kaltinimą palaikiusio prokuroro Juozo Syko teigimu, kraujo tyrimas buvo atliktas dujinės chromatografijos metodu, kuris yra įteisintas ir vienintelis patikimas būdas etilo alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti.

Beje, Igoris prieš kelerius metus buvo baustas už kelių eismo pažeidimą, nes tada irgi vairavo neblaivus.

Toje lemtingoje avarijoje labai nukentėjo ir pats kaltininkas, jis neteko kairės rankos, buvo stipriai sužalotos jo žmona ir 15-metė dukra.

Po nuosprendžio rado negyvą

Pernai spalį Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinę bylą, Igorį pripažino kaltu ir paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę bei šimtus tūkstančių eurų, kuriais jis turėjo atlyginti žalą artimųjų netekusiems šeimos nariams.

Bausmę jis turėjo atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiųjų atstovai tada prasitarė, jog, palyginti su trijų žmonių žūtimi, 10 metų nelaisvės – menka bausmė.

Kad būtų iš ko atlyginti priteistą sumą, iškart po avarijos buvo areštuoti du kaltininko butai.

Vėliau areštuota pusantro buto, nes Igoris išsiskyrė su žmona ir dalis turto atiteko jai.

Praėjus nedaug laiko po nuosprendžio, pernai spalio 28-ąją avariją sukėlęs ir kaltu pripažintas Igoris savo namuose rastas negyvas.

Labiau būčiau patenkintas, jei to įvykio iš viso nebūtų buvę.

"Kai jis mirė, aš pats pranešiau nukentėjusiųjų atstovams. O per visą teismo procesą nuo pirmos instancijos iki apeliacijos jo pozicija buvo tokia: "Gailiuosi, kad žmonės žuvo, bet esu nekaltas." Ir kai po bylos manęs kažkas paklausė, ar aš patenkintas nuosprendžiu, atsakiau, jog niekada nebūsiu patenkintas. Labiau būčiau patenkintas, jei to įvykio iš viso nebūtų buvę", – teigė prokuroras J.Sykas.

Laukimas – it prie giljotinos

Po avarijos kaltininko mirties nukentėjusiųjų skausmas nė kiek nesumenko, o paties Igorio motinai gyvenimo saulėlydyje atsivėrė tikri pragaro vartai.

Moteris kadaise, dar privatizavimo laikų pradžioje, savo dviejų kambarių butą nusprendė užrašyti Igoriui.

Po Igorio mirties tiek jo motina Liudmila, tiek ir jo dukra atsisakė palikimo.

Paveldėdamos Igorio turėtą turtą, jos paveldėtų ir teismo priteistas šimtatūkstantines skolas, kurias privalėtų išmokėti avarijoje nukentėjusiųjų artimiesiems.

Tokių pinigų klaipėdietės teigė neturinčios.

Igorio turėtą turtą po jo mirties perėmė valstybė ir visa tai artimiausiu metu perduos po avarijos našlaite likusiai mergaitei.

Liudmilai butas, kurį ji gavo dirbdama "Kartono kombinate" 1973-aisiais ir gyveno daugiau nei 45 metus, nebepriklauso, tad moteris turės iš jo išeiti.

"Prieš dvi savaites pas mane buvo atvažiavusi kažkokia atstovė iš Vilniaus. Ir man apie tai pranešė. Aš prastai suprantu lietuviškai. Man pasakė: jei noriu, galiu bylinėtis. Kur aš bylinėsiuosi, juk beveik nevaikštau, tik iki parduotuvės ir poliklinikos. Nežinau, nei kur eiti, nei ką daryti. Po tos tragedijos gyvenu kaip ant adatų, niekam nieko nepadariau, tik visą gyvenimą sąžiningai dirbau, o teko toks smūgis, kurio pakelti nebeįmanoma", – guodėsi į nepavydėtiną situaciją dėl ne savo kaltės patekusi moteris.

Niekam nieko nepadariau, tik visą gyvenimą sąžiningai dirbau, o toks smūgis teko, kurio pakelti nebeįmanoma.

Liudmila liko visiškai viena, jos vyras mirė prieš 18 metų, vyresnysis sūnus nuskendo būdamas 21-erių, pernai mirė ir jos viltis – jaunėlis Igoris, dėl kurio dabar ji bus priversta išsikelti iš namų.

"Dieną pragyvenu ir su siaubu laukiu, kas bus toliau. Tas įvykis sugriovė viską – ir nukentėjusiems, ir man", – neslėpė klaipėdietė, kuriai teks ieškoti, kur prisiglausti.

Likimu susirūpino kaimynė

Liudmila savo likimo naštą nešė tyliai, beveik su niekuo nebendravo ir visai atsitiktinai apie tai prasitarė ilgą laiką kaimynystėje gyvenusiai Ingai (vardas pakeistas – A.D.).

"Atsitiktinai sutikau Liudmilą parduotuvėje. Girdėjau, kad mirė jos sūnus. Priėjau, užkalbinau, tada ji man ir atsivėrė. Pradėjo verkti. Pažadėjau ją aplankyti. Atėjau ir sužinojau visas smulkmenas. Situacija labai sudėtinga. Gaila moters, kuo ji kalta dėl tos avarijos? Nekalbu apie nukentėjusiųjų kančias, jų netektis suprantama, bet Igorio motina juk šiuo atveju nekalta. Kalbu ne apie tragediją, o apie močiutę, kuriai greitai nebus kur gyventi. Mes neturime teisės nieko teisti, bet dabar privalome padėti", – kalbėjo Inga.

Inga ryžosi pabandyti rasti, kur išsikelti Liudmilai.

Moteris esą tikisi nuomotis kambarį, bet jos pajamos vos keli šimtai eurų per mėnesį, todėl tai padaryti bus sudėtinga.

"Liudmila nusiteikusi nevalgyti, mano, kad tada tų pinigų galbūt pakaks buto nuomai. Jos emocinė būklė siaubinga. Į senelių globos namus irgi ne taip lengva patekti, nors ji ir labai ligota, jai pripažintas neįgalumas. O dabar vienintelis kelias – į gatvę", – apgailestavo Inga.

Liudmilos likimu susirūpinęs ir dar vienas klaipėdietis retoriškai klausė, ar mieste atsiras dar viena benamė?

"Ši inteligentiška, švari senutė atsidurs gatvėje, nes tokia įstatymo raidė. Tokius įvykius būtina viešinti. Kai tik apie tai paskelbiau socialiniuose tinkluose, tuoj atsiliepė du žmonės, kurie pasirengę tą nelaimingą moterį priimti. Ir, esu tikras, dauguma tokių benamių gatvėje atsidūrė tikrai ne savo valia, o dėl panašių aplinkybių", – kalbėjo pilietiškas klaipėdietis.

Beje, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Seimas pataisė Transporto priemonių privalomojo civilinio draudimo įstatymo 11 straipsnį.

Po šios datos, jei būtų padaryta tokia žala eismo įvykyje, visas išlaidas dengtų draudimo bendrovė, o ne kaltininkai.